- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva šiuo metu yra viena iš Europos valstybių, kurios vidutiniškai suvartoja mažiausiai energijos, teigia Švedijos ekspertai.
Du klimato ir energijos specialistai iš didžiausios Skandinavijoje inžinerinės bendrovės SWECO Andreas Gyllenhammar bei Andreas Skalegard ir bandė įvertinti, ar efektyviai Lietuva išnaudoja savo energijos šaltinius.
„Pažvelgę į statistiką matome, kad statistinis lietuvis suvartoja mažiau nei dvi megavatvalandes energijos per metus ir yra mažiausiai energijos suvartojančių europiečių tarpe. Tai - labai pozityvus rodiklis valstybei, kuri aktyviai integruojasi į Vakarų Europos rinką ir siekia naudoti įvairią energiją efektyviai“, - teigė tarptautinės inžinerinių sprendimų kompanijos SWECO energijos ekspertas A.Skalegard.
Jis pripažino, kad jo gimtoji šalis dar turėtų pasimokyti iš lietuvių, nes šiuo metu vidutinis švedas už vidutinį lietuvį energijos suvartoja maždaug septynis kartus daugiau. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad apie keliasdešimt procentų šios energijos gali būti tiesiog iššvaistomi dėl neefektyvių sprendimų.
SWECO ekspertas Andreas Gyllenhammar kaip siektiną ir optimistinį Lietuvos energetikos scenarijų įvardino planus 2050 metais apie 60 proc. visos energijos pagaminti iš biomasės.
„Tai būtų didžiulis Lietuvos pasiekimas“, - teigė A.Gyllenhammar.
„Įsivaizduokite paprastą plaukų džiovintuvą, kuriam reikia 14 kWh elektros energijos, kad būtų „išpūsta“ viena kilovatvalandė karšto oro energijos. Per daugelį metų atliekant gausybės kompanijų inžinerijos tvarumo tyrimus, vis dar pastebime, kad veikiama pagal tuos pačius energijos švaistymo principus“ , - apie įmonėse pro pirštus praleidžiamas ekonomikos ir ekologijos problemas kalbėjo svečias.
A.Skalegard pateikė akivaizdų energijos švaistymo pavyzdį, kai po inžinerijos tvarumo audito vienoje įmonėje paaiškėjo, jog joje oras patalpoms buvo šildomas elektra, o kitoje įmonės vietoje - dirbtinai šaldomas, nes temperatūra patalpose buvo per aukšta. Eksperto teigimu, tai inžinerinis nesusipratimas. Kad tokių energijos švaistymo atvejų ir nesusipratimų būtų kuo mažiau - vienas iš pagrindinių tarptautinės inžinerinių sprendimų kompanijos SWECO uždavinių. Kompanijos tvariosios inžinerijos ekspertai siūlo pritaikyti inžinerinius sprendimus taip, kad jie būtų ekologiški, ekonomiški ir socialiai naudingi.
Lietuvai energijos taupymas tapo ypač svarbus uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Iki šių metų Ignalinos reaktoriai šaliai tiekė apie 70 proc. elektros, o dabar pagrindiniu jos gamintoju tapo gerokai brangesnė „Lietuvos elektrinė“. Šiai Elektrėnuose esančiai jėgainei talkina keletas kitų miestų dujomis ar kitu kuru kūrenamų elektrinių, taip pat keletasa alternatyvios energijos gamintojų, be to, elektra importuojama.
Šiemet Lietuvai reikės apie 9,1 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Skaičiuojama, kad nuo 2010 metų sausio 1 d. elektros tiekimas ne iš Europos Sąjungos valstybių - Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos - gali siekti iki 11 TWh, iš Skandinavijos šalių, Estijos, Latvijos - iki 4,6 TWh. Lietuvos gamintojų potencialas siekia iki 8 TWh elektros energijos, iš jų iki 3 TWh pagamins „Lietuvos elektrinė“, daugiau nei 1 TWh - šalies šiluminės elektrinės. Iš atsinaujinančių šaltinių - hidroelektrinių, vėjo jėgainių - numatoma gauti tik 0,35 TWh elektros, be to, ji gerokai brangesnė, todėl dotuojama valstybės.
Lietuvoje vis dar daug energijos iššvaistoma dėl senų neapšiltintų daugiabučių. Lietuvos šilumos ūkis labiau decentralizuotas nei kita energetika, tačiau jis labai pririštas prie importuojamų dujų ir mazuto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl jaunųjų sportininkų stipendijų Vilniaus valdžia žada apsispręsti dar lapkritį
Vilniaus savivaldybė dar lapkritį žada nuspręsti, kiek jaunųjų sportininkų gaus sostinės skiriamas stipendijas. ...
-
Seimas priėmė priemones prekybai žaliosiomis obligacijomis skatinti
Siekiant padėti įmonėms ir valstybei lengviau pritraukti finansavimą su tvarumu susijusioms investicijoms, Seimas priėmė Europos žaliųjų obligacijų standartą. ...
-
Valstybės biudžeto projekte Lietuvos pirmininkavimui ES numatyta 141 mln. eurų
Spalį pristatytame valstybės biudžeto projekte 2025–2027 metams Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai bus skiriama 141 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. ...
-
Siūlo ratifikuoti sutartį su San Marinu dėl dvigubo pajamų apmokestinimo išvengimo2
Vyriausybė siūlo teikti Seimui ratifikuoti Lietuvos ir San Marino sutartį dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos. ...
-
Apklausa: daugėja lietuvių, manančių, kad imigrantai atima jų darbo vietas6
Daugėjant lietuvių, manančių, kad imigrantai atima jų darbo vietas, ekspertai tai sieja su augančiais migracijos srautais į šalį, politikų retorika ir migrantų nušvietimu viešojoje erdvėje. ...
-
UT vadovė apie vokiečių karių šeimų integraciją: Lietuva tampa konkurencinga šalimi darbo rinkoje
Užimtumo tarnybai (UT) paskelbus apie internetinį polapį, skirtą į Lietuvą atvyksiančių Vokietijos brigados šeimų integracijai, tarnybos direktorė sako, jog Lietuva joms galėtų pasiūlyti konkurencingas darbo rinkos sąlygas informacinių te...
-
Lietuvos bankas išleis dirbtiniam intelektui skirtas progines monetas3
Lietuvos bankas (LB) gruodį išleis dirbtiniam intelektui skirtas 100 ir 20 eurų progines monetas. ...
-
Naujos valdžios prioritetai: Kelių fondas, PVM lengvatos, grįžimas pas visuomeninį tiekėją7
Būsimi valdantieji žada kurti Kelių fondą, įvesti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą vaisiams ir daržovėms, pertvarkyti antrąją pensijų pakopą, aktyviau kovoti su ksenofobija, leisti grįžti pas visuomeninį elektros tiekėją, stabdyti &scar...
-
Už Pienocentro rūmų Kaune fasado tvarkybos pažeidimus rangovui skirta bauda17
Už pažeidimus remontuojant tarpukariu statytų modernistinių Pienocentro rūmų fasadą rangovui Kaune skirta bauda, penktadienį pranešė LRT žinios. ...
-
G. Nausėda: siekdama konkurencingumo ES turės galvoti apie nacionalinių įnašų didinimą4
Siekiant didinti Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą, stiprinti gynybos pramonę, jos narės turės galvoti apie nacionalinių įnašų didinimą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...