- Lietuvos radijo „Ryto garsai“ ir lrt.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai teigia išsiaiškinę, kad pavasarį ir vasarą gimusiems paaugliams žiemos depresija pasireiškia stipriau nei pasaulį išvydusiems rudenį ar žiemą.
Specialistai spėja, kad tai gali lemti tas faktas, jog natūrali saulės šviesa pirmomis gyvenimo dienomis tarsi užprogramuoja pavasarį ir vasarą gimusių vaikų nervų sistemą.
Dėl ilgų valandų natūralioje dienos šviesoje šiltuoju metų laiku gimę vaikai turi didesnį polinkį sezoninei depresijai, kitaip dar vadinamai sezoniniu afektiniu sutrikimu. Vien Jungtinėje Karalystėje šis sutrikimas kiekvieną žiemą kankina maždaug 4 mln. žmonių. Kiek įtakos sezoniniams nuotaikų svyravimams gali turėti metų laikas, kuriuo mes gimėme?
Apie tai Lietuvs radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai Artūras Matusas ir Vytaras Radzevičius kalbėjosi su klinikine psichologe dr. Aiste Diržyte.
Ką manote apie šį tyrimą? Kiek jame gali būti tiesos? Ar savo praktikoje esate pastebėjusi dalykų, kurie patvirtintų šį teiginį?
Iš tikrųjų mokslinių hipotezių gali būti labai įvairių ir pavienius tyrimus reikėtų vertinti gana kritiškai. Teko pasidomėti oficialia Amerikos pediatrų asociacijos versija, išsakyta 2012 m. sausio mėnesį, – Pietų Karolinos medicinos universiteto Psichiatrijos departamento profesorė teigia, kad iki šiol nėra patikimų tyrimų, kurie įrodytų sezoninių afektinių sutrikimų ryšį su kitais biologiniais faktoriais, išskyrus melatonino ar seratonino metabolizmo sutrikimą dėl sumažėjusios šviesos kiekio.
Taigi man atrodo, kad nors tyrimas yra tikrai įdomus ieškant atsakymo į klausimą, kas lemia mūsų psichinę sveikatą, manau, kad jį būtų galima vertinti kaip tarpinį, bet jokiu būdu ne galutinį atsakymą.
Bet Jūs galite patvirtinti, kad yra toks reiškinys, kaip sezoninė depresija?
Be abejo, yra vadinamoji sezoninė depresija arba sezoninis afektinis sutrikimas. Jis gali būti trejų laipsnių. Yra vadinamasis žiemos slogutis, kuris pasireiškia tiesiog padidėjusiu poreikiu miegoti, viršsvorio priaugimu, apatija, veiklos sumažėjimu.
Toliau toks gilesnis lygis – žiemos liūdesys, kuomet būdinga liūdna nuotaika, toks šiek tiek socialinis atsiribojimas.
Ir galiausiai pats rimčiausias lygis yra sezoninis afektinis sutrikimas, kurio simptomatika yra panaši į tikrosios klinikinės depresijos: žmogų gali kamuoti nemiga, valgymo sutrikimai, gali atsirasti rimtų gyvenimo prasmės klausimų.
Ką jūs manote apie teiginius, kad sezoninis liūdesys yra įsikalbėtas dalykas?
Moksliniai tyrimai sako, kad tai negali būti įsikalbėtas dalykas, nes ir gyvūnams yra būdingas vadinamasis žiemos miegojimas. Žiemos metu gamta miega ir tai pasireiškia gyvūnų elgsenoje.
Natūralu, kad lygiai taip pat pasireiškia ir žmonių elgsenoje. Tik ne visus žmones sezoniniai pakitimai veikia vienodai. Vieni žmonės yra labiau atsparūs, kiti – mažiau. Iki šiol ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl taip yra.
Vis dėlto pagrindinis faktorius yra melatonino metabolizmo sutrikimas, kitaip tariant, žiemos metu išsiskiria daugiau melatonino ir mažiau seratonino. Jeigu išskiriama mažiau seratonino, tai lemia depresinę nuotaiką ir jei daugiau melatonino – tai taip pat. Taigi galima sakyti, kad biologinės priežastys yra.
Ir reikėtų rimtai vertinti, jei sezoniškai jaučiatės blogai, yra liūdna, atsiranda abejonės dėl gyvenimo prasmės, kyla egzistencinių klausimų, nesinori gyventi. Manau, kad nereikėtų numoti ranka ir sakyti: nieko čia tokio, gal čia susiję su ekonomine situacija Lietuvoje, gal šiaip kažkas atsitiko. Moksliškai tai vertinama kaip sutrikimas, o sutrikimų atvejais paprastai reikalinga intervencija.
O kaip atskirti sezoninį sutrikimą nuo paprasto nuovargio?
Pirmiausia reikia pastebėti tokį dėsningumą, kad būdingi simptomai atsiranda rudenį ir išsilaiko iki pavasario. Jeigu yra paprastas nuovargis, tai jis gali būti ir vasarą, ir pavasarį. Taigi labai svarbus veiksnys – sezoniškumas. Nes visi kiti simptomai yra gana panašūs.
Kokiais būdais galėtume sau padėti?
Mokslininkai pateikia keletą rekomendacijų. Visų pirma, šviesos terapija: pabuvimas saulėtą dieną gamtoje, pasivaikščiojimas, per pietų pertrauką išėjimas į lauką bent 10-čiai minučių, sėdėjimas arčiau lango.
Kitas būdas – malonumų terapija. Malonumą gali teikti gera knyga, bendravimas, slidinėjimas, baseinas. Taigi, reikia organizuotis sau tai, dėl ko yra gera gyventi. Tai gali būti maži dalykai. Gal žmogui patinka kulinarija, patinka virtuvėje kažką kurti. Tai reikia užsiimti tuo, kiek tik įmanoma.
Dar vienas rekomenduojamas dalykas – dėkingumo terapija. Tai reiškia negalvoti, neieškoti, kas man dabar yra blogai, kuo gyvenimas mane dabar skriaudžia, ką iš manęs atima, bet galvoti, ką aš gaunu iš gyvenimo kiekvieną dieną, ką aš turiu, kokie pliusai yra mano gyvenime: kad aš matau, kad galiu kvėpuoti, kurti, kad esu gyvas, daugiau mažiau sveikas.
Reikia būti dėkingam už tai, ką turi, ir nedejuoti dėl to, ko neturi, kad nėra vasaros. Ji ateis, ateis pavasaris – jau ne taip daug ir liko laukti.
Pokalbis transliuotas Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip talpiai susikrauti lagaminą skrydžiui?3
Dažnas mėgstame keliauti, tačiau dėtis daiktus išvykoms patinka retam. Reikia ne tik teisingai nuspręsti, ko prireiks kelionėje, bet ir viską sutalpinti į dažnai riboto dydžio ir svorio bagažą. Paprasčiau, jei keliaujate vienas, bet kur kas...
-
Vitaminai plaukams: mineralų ir vitaminų įtaka plaukų sveikatai
Gražūs, sveiki plaukai yra ne tik svarbus išvaizdos elementas, bet ir rodiklis, kuris gali daug pasakyti apie bendrą organizmo sveikatą. Daugelis veiksnių, įskaitant genetiką, mitybą ir aplinkos sąlygas, gali paveikti plaukų būklę. Tačiau t...
-
J. Statkevičius: jei ne mamos įtaka, mados pasaulyje manęs veikiausiai nebūtų29
„Vaikas yra baltas popieriaus lapas – ką tu jame įrašai, tas ir bus“, – teigia mados dizaineris, teatro kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius. Priduria, kad jei ne jo mamos įtaka ir nuo mažų dienų matytas pavyzdys, mad...
-
Leiskite vaikui atsiskleisti per drabužius
Stilistė Jomantė Vaitkutė teigia, kad vaikų mados tikrai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl, sprendžiant atžalos spintos turinį, tėvams reikėtų vadovautis ne jų stiliaus suvokimu, o atsižvelgti į tai, kas patinka vaikui, nes per drabužius gali at...
-
Stilistė apie Lietuvos politikų įvaizdį: ačiū, man užteko šių žmonių, daugiau su jais nebedirbu42
Artėjant prezidento rinkimams, stilistė Milda Metlovaitė prabilo apie šalies politikų įvaizdį ir atskleidė priežastis, kodėl su jais daugiau dirbti nebenorėtų. ...
-
Mados istorija: nuo gimimo Versalyje iki modernumo laikų
I dalis. Istorinė Nors prisižadėjau sau ir jums, gerbiami skaitytojai, parengti kritiškų straipsnių apie madą seriją, šiandienis tekstas šiek tiek (o gal ir daugiau) nukrypsta nuo to įžūlaus tikslo, nes yra parašytas i&sc...
-
Mados kolekciją įkvėpė buldogas8
Pastaruoju metu labai išaugo šunų drabužių pardavimai. Tai lėmė sustiprėjęs žmonių polinkis humanizuoti savo augintinius bei didėjantis susirūpinimas jų sveikata, na ir, žinoma, socialinių tinklų platformų įtaka. ...
-
Kaip paruošti veido odą vasarai?5
Artėjant vasarai ir kelionių į šiltuosius kraštus sezonui, svarbu atnaujinti ne tik drabužius, bet ir kosmetikos produktus. Mat po šaltojo metų laiko veido odą svarbu paruošti saulės vonioms. Kokios priemonės ir veido odos p...
-
Stilistė M. Glebutė: niekada nesiūlau per daug investuoti į tendencijas1
Stebuklingos piliulės, kurią išgėręs žmogus iškart taps stilingas, nėra. Gebėjimas stilingai rengtis – įgūdis, kurį galima ir reikia kasdien tobulinti pačiam ar padedant stilistui, sako asmeninė stilistė Milda Glebutė. Ji dali...
-
Erzinančios drabužių etiketės: (ne)galima iškirpti?4
Drabužių etiketės – vienos būna aplink sprandą, kitos įsiūtos šone. Kartais jos erzina odą ir sukelia nepatogumų. Galbūt galima jas iškirpti, o galbūt priešingai – tai bus blogai ir jums pačiam, ir kada nors prireik...