Pagyvenę, vieniši žmonės – toks skambinančiųjų iki vidurnakčio portretas. "Kartą apie 22 val. pagalbos kvietėsi vieniša moteris. Kai atvykome ji laukė susidėjusi būtiniausius daiktus ir prašė nuvežti ją į ligoninę. Senolė neslėpė – ji nenorėjo per Naujuosius likti viena", – skaudžią gyvenimo tiesą dėstė D.Vaičienė.

Toks likimas – dažno Lietuvos emigranto tėvų. Liūdesys ir ilgesys – vienišų senolių palydovas.

K.Jakubauskas pasidalijo šypseną keliančiais įspūdžiais: "Vyresnio amžiaus žmonėms pakilusį kraujospūdį ir kitus negalavimus padedame įveikti iki vidurnakčio. Po vidurnakčio duoklę atiduodame švenčiantiesiems."

Vienintelis balsas

Greitosios medicinos tarnybos ekipažai iki paryčių be pertraukos važinėja, o dispečeriai dar didesniu ritmu priima vieną skambutį po kito. Dispečerių darbą koordinuojantis A.Paulauskas neslepia, kad būna ir taip, kad naujametę naktį šie darbuotojai neturi galimybės net pakilti nuo kėdės.

Galima pasidžiaugti, kad pagaliau imta vertinti dispečerių darbą. Vis daugiau žmonių grįžta padėkoti ir ieško to balso, kurį girdėjo telefonu. "Tai buvo vienintelis balsas tą naktį, kuris padėjo išlikti", – kartojo nelaimės ištikta moteris apie dispečerį, kalbėjusį su ja telefonu.

Dispečeris nepalieka paciento, ypač jei jis vienas, kol atvyksta greitosios pagalbos ekipažas. "Kauno greitosios medicinos pagalbos tarnyba turi kuo pasidžiaugti – 82 atgaivinti pacientai. Tokios geros statistikos neturi nė viena artimiausia kaimyninė valstybė", – faktą pateikė Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė.

Tai rodo ne tik gerą dispečerio, kaip koordinatoriaus, darbą. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, kokia gera nuojauta turi pasižymėti dispečeris, kad kartais, telefonu išklausęs išvardytus visai nereikšmingus simptomus, išsiųstų tą brigadą, kurios reikia, tarkime, žmogui, ištiktam infarkto.

Arba kaip ramiai ir patikimai turi skambėti dispečerio nurodymai esantiems šalia paciento neprofesionalams, kad jie tinkamai elgtųsi esant kritinei situacijai, pavyzdžiui, žmogų ištikus klinikinei mirčiai.

"Nieko nežinojome, ką daryti, tik klausėmės, ką liepia, ir darėme, kaip liepia", – kalbėjo darbininkai, padėję gelbėti infarktą patyrusį vyrą.

Petardų žala mažesnė

Šventinio medikų budėjimo scenarijus: liūdesio skambučiai, naktinis festivalis ir liūdnasis pusdienis. Greitosios medicinos pagalbos gydytojai pritaria, kad Dievas dangaus vartus plačiai atveria per šventes. "Taip jau būna, kad iki pietų tenka važinėti ir konstatuoti mirties atvejus", – sutiko A.Paulauskas.

Medikams naujametė naktis – labai intensyvi. Dažni apsinuodijimai alkoholiu, traumos paprastai – suvartoto alkoholio ir šeiminių rietenų padarinys. Alkoholis psichikos sutrikimų turintiems asmenims dažniausiai dažniausiai sukelia itin skaudžių padarinių. Užplūsta depresija, tada griebiamasi vaistų, būna, kad ir perdozuojama.

Tokios jau tradicijos: pirmiausia geriama, po to mušamasi, o po to kviečiama greitoji pagalba.

Medikai jau kelinti metai pastebi, kad mažėja susižalojusių petardomis. "Statistiškai skaudžių nelaimių per pastaruosius keletą metų pavyksta išvengti. Tai ypač pastebima, kai nelaimės įvyksta sprogdinant petardas. Tai didelis policijos ir žiniasklaidos prevencinis darbas", – įsitikinusi I.Dabulskienė.

Būna ir blogiau

Policijos atstovai kuklinasi. Esą baigėsi vadinamieji karinių garnizonų laikai, kai iš kariškių gavę kažką panašaus į sprogmenį, žmonės mėgindavo gamintis petardas. Patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis Albertas Džeiranašvilis priminė nelaimę Rotušės aikštėje, kai petarda pataikė moteriai į galvą, užsidegė ponios kailiniai. Stresą patyrė ne tik pati nukentėjusioji, bet ir aplinkui nelaimę stebėję žmonės.

"Deja, masinio susibūrimo vietose neišvengiame apsvaigusių ir nederamai besielgiančių piliečių. Bėda dėl to alkoholio. Naujametę naktį tenka papildyti areštines", – konstatavo A.Džeiranašvilis.

"Daug baisiau už naujametę naktį yra SEL koncertas. Kai iš arenos paplūsta tūkstantinė nevaldoma minia, mes priversti dėti maksimalias pastangas, išskirstyti automobilių srautą, užtikrinti viešąją tvarką. Ta publika – tai ne "Scorpions" gerbėjai", – netikėtai prabilo Kelių patrulių kuopos vyriausiasis patrulis Ramūnas Žukauskas. Tarp eilučių buvo galima suprasti, kad nevaldoma žmonių blizgančiomis akimis masė galėtų būti paveikta įstatymais draudžiamų kvaišalų.

Abu policijos pareigūnai nesureikšmino darbo naujametę naktį. Daugiau skambučių, nei įprasta, dėl triukšmo, kiek daugiau muštynių, santykių aiškinimosi šeimose, tačiau pareigūnai pabrėžia, kad šiandienos Naujųjų metų sutikimo nepalyginsi su tradicijomis prieš 10–15 metų.

Anuomet populiarios masinės muštynės eina užmarštin. "Reikia pripažinti, kad nors alkoholis ir jo sukeliami padariniai tebelieka visų švenčių bėda, tačiau situacija gerėja. Retas atvejis, kai per šventinę naktį įvykdomi sunkūs nusikaltimai", – pasakojo A.Džeiranašvilis.

Stebina emigrantai

Gerokai įtemptesnis pareigūnams visas šventinis periodas: automobilių gausa, eismo įvykiai, Kalėdas ir Naujuosius į gimtinę grįžusių švęsti emigrantų arogancija ir nepagarba savo šalies įstatymams.

"Dažnas emigrantas išvažiuoja Lietuvoje palikęs vairuotojo pažymėjimą", – šyptelėjo R.Žukauskas. Pareigūnas pastebėjo, kad už padarytus pažeidimus teisę vairuoti praradę emigracijoje suklestėję mūsų tautiečiai dėl tokios situacijos visiškai nesuka galvos.

Net neabejojama, kad, naudodamiesi bendros sistemos nebuvimu, emigrantai turi po kelis vairuotojo pažymėjimus ir manipuliuoja susikurtais patogumais. Pareigūnai neslepia – grįžę emigrantai prikrečia eibių dėl savo pačių puikybės.

"Pilnatis baigiasi. Jupiteris įeina į Mergelės ženklą. Gal žmonės bus geresni", – šyptelėjo pareigūnas R.Žukauskas.

Neprognozuojama, ir tiek

Sustiprintomis pajėgomis Naujųjų metų sutikimui rengiasi ir ugniagesiai gelbėtojai. "Mūsų darbas daugiausia priklauso nuo pirotechnikos mėgėjų", – sunkiai prognozavo šventinės nakties intensyvumą Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas Rimvydas Paulauskas.