Gruntas – teritorijoms formuoti

Atlikti naujus dugno tyrimus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją tarsi įpareigoja neseniai iš esmės keistos LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“.

Jos buvo pakeistos šiemet balandžio 30 d. ir numatė, kad antros ir trečios užterštumo klasės gruntas gali būti šalinamas į specialius sąvartynus jūroje, kur yra didesnis nei 20 metrų gylis, arba naudojamas uosto infrastruktūros statybose uoste.

Tai reiškia, kad su gruntu, kuris iškasamas iš akvatorijos, gali būti formuojamos naujos krantinės, užpilamos uosto teritorijos. Toks poreikis gali atsirasti įrenginėjant vadinamąjį pietinį uostą, kur numatyta suformuoti naują apie 100 ha ploto uosto teritoriją.

Šiuo metu jau yra atliktas pietinio uosto formavimo poveikio aplinkai vertinimas, kuriam pritarė visos suinteresuotos institucijos.

Dėl ketvirtosios klasės užterštumo grunto atsirado ir papildoma išlyga, kad jis taip pat gali būti naudojamas jūrų uosto statyboms.

Kol kas egzistuoja du pietinio uosto vystymo scenarijai. Pagal maksimalų scenarijų, pietinėje uosto dalyje būtų vystomas konteinerių priežiūros centras, žaliosios energetikos terminalai, būtų vykdomos laivų perdirbimo ir jūros vėjo jėgainių komponentų gamybos veiklos.

Kiek yra užteršto grunto?

Šiemet pakeistame grunto šalinimo iš uosto dokumente atsirado nuostata, kad griežtai draudžiama šalinti ketvirtosios užterštumo klasės gruntą į jūrą. Jis turi būti sandėliuojamas specialiose aikštelėse. Tai buvo daroma ir iki šiol. Speciali aikštelė su gruntu, kuris buvo iškastas iš Malkų įlankos ir kitų vietų iš po dokų, atsirado šalia Smeltės pusiasalio buvusioje nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje.

Dabar dėl ketvirtosios klasės užterštumo grunto atsirado papildoma išlyga, kad jis taip pat gali būti naudojamas jūrų uosto statyboms.

Formaliai užterštas gruntas iš Klaipėdos uosto ateityje galėtų būti naudojamas ir Šventosios uosto statybose, nes ir ten bus formuojamas jūrų uostas, skirtas vėjo jėgainių parkui aptarnauti.

Kiek Klaipėdos uoste yra užteršto grunto, šiandien tiksliai nebežinoma.

Didesnė dalis labiausiai užteršto grunto yra iškasta. Galbūt kokia nors nedidelė dalis jo pasklido po uosto akvatoriją, nes kasant srovės pasigaudavo daleles.

Norai: iš uosto iškastas gruntas būtų ne plukdomas į jūros sąvartyną, o naudojamas naujoms teritorijoms formuoti. V. Matučio nuotr.

Platus tyrimo spektras

Uosto direkcija yra paskelbusi konkursą atlikti Klaipėdos uosto grunto išsamesnius tyrimus.

Jų spektras gana platus. Uosto grunte bus ieškoma sunkiųjų metalų: kadmio, chromo, vario, švino, nikelio, cinko, gyvsidabrio, arseno.

Uosto grunte numatyta tirti ir polichlorbifenilus, policiklinius aromatinius angliavandenilius, naftos produktų koncentraciją, TBA (Tret-butilo acetato) junginius

Uoste bus ieškoma ir kaliforminių bakterijų, salmonelių, helmintų kiaušinėlių ir lervų.

Iš viso Klaipėdos uoste planuojama paimti 234 mėginius ir juos ištirti. Dalis mėginių bus paimta iš grunto paviršiaus, dalis – iš gilesnių jo sluoksnių.

Išsamesni uosto grunto tyrimai galėtų vykti dar šiais metais, jei būtų operatyviai surastas tokio grunto tyrėjas.