- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol pasaulio mokslininkai stengiasi užfiksuoti ir išsaugoti žmonijos lingvistinių išraiškų įvairovę, daugiau negu 2,400 šių kalbų formų yra ant išnykimo ribos.
Jos gali dingti be pėdsako šio amžiaus pabaigoje, praneša „The Telegraph“.
Kaip rodo statistika, pasaulio kalbų, esančių pavojuje atlasas, kurį išleido UNESCO 2009 m. pradžioje, rodo, kad daugiau negu 2,400 iš 6,500 pasaulio kalbų susiduria su išnykimo pavojumi.
Šios nykstančios kalbos sudaro daugiau negu trečdalį visų gyvų pasaulio kalbų, kurios gali būti skirstomos į pažeidžiamas ir išnykusias. Dauguma iš jų ateities kartos jau nebekalbės.
Beveik visos šios kalbos yra žodinės (arba gestų formos) ir neturi rašytinės formos, todėl joms kyla grėsmė išnykti be pėdsako.
Mokslininkų užduotis buvo atkreipti visuomenės dėmesį į tokias kalbas. Prie to prisidėjo ir žiniasklaida.
Šis viešas interesas yra padrąsinantis, daugiau sužinoma apie tokių kalbų įvairovę, natūralumą, sąsajas su kultūra.
Kalbos mirtis yra ne tik žodžių, sintaksės, gramatikos išnykimas. Kalbos perteikia unikalias kultūros žinutes. Jos užkoduoja žodines tradicijas.
Daugeliui bendruomenių visame pasaulyje žodinės literatūros perdavimas iš kartos į kartą yra kultūrinės praktikos esmė.
Kai kalbos miršta, pasikeitimas sukurtomis mokymosi ir žinių sistemomis gali nutrūkti. Globalizacija ir greiti socio-ekonominiai pokyčiai sukelia ypatingą spaudimą mažesnėms bendruomenėms, dažnai sugriaunant ekspresyvią įvairovę ir transformuojant kultūrą per asimiliaciją.
Kalboms gelbėti reikalingas bendradarbiavimas tarp vietinių bendruomenių, antropologų, lingvistų, kad minėtosios kalbos būtų dokumentuotos ir išsaugotos bei nedingtų be įrašo.
Organizuojamos paskaitos ir seminarai, skirti suburti etnografus, lingvistus, archyvų darbuotojus, bibliotekininkus ir mokslininkus, kad kartu būtų aptartos geriausios strategijos, kaip apsaugoti pavojuje esančias pasakojamąsias tradicijas.
Šios iniciatyvos pasiteisins, jei pati bendruomenė prisidės ir supras savo protėvių kalbų kultūrinę vertę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gimtadienį penktadienį švęsiantis V. Landsbergis: reiktų žmogų skatinti būti „pramaniūgu“9
Trečiadienio vakarą sostinėje, festivalyje „Vilnius Jazz“, buvo pristatytas Lietuvos perkusininko, kompozitoriaus Vladimiro Tarasovo ir profesoriaus Vytauto Landsbergio albumas „post fluxiniai žaidimai: Tarasovas plaukioja, Landsbergis la...
-
Apdovanoti geriausi „Nepatogaus kino“ filmai – festivalis įpusėjo
Įpusėjus dokumentinių filmų festivaliui „Nepatogus kinas“, tarptautinės žiuri paskelbė geriausius šiemetinės programos filmus, besivaržiusius net 4 konkursuose. MO muziejuje vykusiuose apdovanojimuose didžiausi plojimai skambėjo p...
-
Vilniuje prasideda Baltijos Asamblėja: bus teikiami apdovanojimai2
Vilniuje ketvirtadienį prasideda Baltijos Asamblėjos (BA) 43-ioji sesija ir 30-oji Baltijos Taryba, bus teikiami apdovanojimai už darbą literatūros, meno ir mokslo srityse. ...
-
Skelbiami literatūros konkursų nugalėtojai: komisija renkasi pasaulį be ribų ir išskirtinę pasakojimo manierą
Istorinė ir mokslinė fantastika, biografijos ir publicistika, meilės ir santykių romanai, keletas dramų, detektyvas, psichologinis trileris, istorijos vaikams ir jaunimui, paveikslėlių knygos. Rašantiems, rodos, nei žanrų, nei temų netrūksta,...
-
V. Nissinen „Įžvalgioji lyderystė“ – teorija ir praktika esamiems ir būsimiems vadovams
Kone kiekvienas dirbantis įmonėje ar korporacijoje patvirtintų, kad vadovavimas komandai – didelė siekiamybė ir dar didesnė atsakomybė. Tapimas vadovu anaiptol nereiškia, kad svarbiausias tikslas yra pasiektas. Priešingai – did...
-
Airių klarneto virtuozas Lietuvą atranda per muziką, žmones ir virtuvę1
Lietuvių pianistas Gintaras Januševičius ir airių klarnetininkas Macdara Ó Seireadáinas scena dalijasi jau šešiolika metų. Savo dueto veiklą pradėję dar studijų prestižinėje Hanoverio aukštojoje muzikos, teat...
-
Romane „Vienatybė“ A. Ruseckaitė prikelia iš užmaršties rašytoją O. Pleirytę-Puidienę-Vaidilutę
Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė pristato savo naują biografinį romaną „Vienatybė“, vedantį užmirštos tarpukario rašytojos Onos Pleirytės-Puidienės-Vaidilutės likimo vingiais. Knygą išleido Lietuvos r...
-
Po sunkios ligos mirė vertėjas A. Gudaitis
Spalio 11 d. Vilniuje po ilgos ir sunkios ligos mirė vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Algimantas Gudaitis, antradienį pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga. ...
-
Kas artimiausiais metais taps kultūros sostinėmis?
Kultūros ministerijoje patvirtintas Lietuvos kultūros sostinių planas 2026–2028 metams. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, 2026 metais Lietuvos kultūros sostine taps Kėdainiai, 2027 metais – Pasvalys, o 2028-aisiais – Zarasa...
-
Švėkšna nepaliauja stebinti2
Švėkšna, garsėjanti savo rudenine moliūgų žibintų švente, šiemet nustebino sugebėjusius pasiekti šį miestelį. Daugybei žmonių neužteko kantrybės stovėti kelių kilometrų kamšatyje, dalis važiavusiųjų ...