- Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį bus paskelbti daugiau nei mėnesį vykusio konkurso „Klaipėdos knyga – 2011“ rezultatai ir apdovanoti populiariausios bei gražiausios knygų leidėjai.
Klaipėdos knygos rinkimus šeštąjį kartą surengė jų iniciatorė Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Šiuosyk konkursui 8 uostamiesčio leidėjai pateikė 13 leidinių. Dėl laurų šiemet varžosi leidybos grupė „Druka“, leidyklos „Eglė“, „Libra Memelensis“, „Kitas takas“, Klaipėdos universiteto leidykla, taip pat po knygą pristatę Kultūrų komunikacijų centras, Meno kūrėjų sąjunga (MEKUSA) ir dienraštis „Vakarų ekspresas“.
Sausio 24-oji – paskutinė diena, kai Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos šešiuose didžiuosiuose padaliniuose visame mieste bei bibliotekos internetinėje svetainėje, taip pat elektoriniu paštu ir telefonu skaitytojai dar gali balsuoti už populiariausią uostamiestyje 2011 m. išleistą knygą.
Gražiausią Klaipėdos metų knygą antradienį išrinks speciali komisija atvirame komisijos ir leidėjų bei knygos dizainerių posėdyje. Komisijai vadovaus Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros docentas prof. Rimvydas Kepežinskas.
Konkurso „Klaipėdos knyga – 2011” rezultatai bus paskelbti trečiadienį 16 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (Janonio g. 9) vyksiančiame finaliniame renginyje. Jame visi sužinos, kuri konkurse dalyvavusi knyga specialistų pripažinta gražiausia ir kuri labiausiai patiko klaipėdiečiams.
Skirtingai nei iki šiol vykusiuose konkursuose, bus pagerbta ne tik leidykla, išleidusi gražiausią ar populiariausią knygas, bet ir tų knygų autoriai. Šių metų laimėtojai bus apdovanoti grafikės Lidijos Skačkauskaitės-Kuklienės sukurtais ekslibrisais. Renginio metu susirinkusiems džiazą gros pianistas Marijus Kučikas.
Konkurso mecenatas – bendrovė „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – „Klaipėdos“ dienraštis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...