- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose įsikurs tarptautinė stiklo meno paroda „Vitrum Balticum V. Image Memory“.
Vyksta kas trejus metus
Paroda „Vitrum Balticum“ pradėta organizuoti 2000-aisiais. Palaipsniui ji išaugo iki platesnio profilio Baltijos šalių stiklo meno projekto, kuris šiame regione papildė siaurą specializuotų stiklo meno parodų terpę, implikavo teorinę konferenciją, meninio stiklo specialybės studentų pasirodymus bei personalines ekspozicijas ir yra rengiamas trienalės principu (kas trejus metus). Renginys padeda suvokti kintančio šiuolaikinio meninio stiklo procesus, atspindi nūdienos meninio stiklo esmines tendencijas bei prioritetus, skatina įvertinti stiklo meno situaciją Baltijos jūros areale.
2008-aisiais projektas „Vitrum Balticum IV. New and Young“ (liet. „Baltijos stiklas IV. Nauja ir Jauna“) sukvietė gausų būrį dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos. Jie pristatė meninio stiklo technologijas, idėjas, formų įvairovę. Projekto devizas „New and Young“ buvo tiesiogiai orientuotas į jaunosios stiklininkų kartos pasirodymą, taip pat ir į stiklo meno, kaip gana jaunos profesionalios dailės šakos, atskleidimą. Renginys buvo itin plačiai aptartas spaudoje, išleistas kokybiškas parodos katalogas. Paroda eksponuota ne tik Kaune, bet ir Klaipėdoje, Alytuje, Kėdainiuose bei Telšiuose.
Žadina regimąją atmintį
Pagrindinėje 2011 metų projekto parodoje „Vitrum Balticum V. Image Memory“ (liet. „Baltijos stiklas V. Regimoji atmintis“) praplečiamos stiklo – kaip savitos ir specifinės meno šakos – ribos, profesionaliai atliktus kūrinius jungiant, derinant, ieškant sąlyčio taškų su menine fotografija. Taip menininkai skatinami pasidalyti su žiūrovu savo kūrybos (eksponuojamo kūrinio) inspiracijomis bei rezultatu, pasitelkiant ir stiklą, ir fotografiją.
Menininkui kuriant darbą svarbu turėti viziją, siekti ją įgyvendinti. Kūrinio kelionė nuo pirminės idėjos iki jo įprasminimo bei galimos tąsos kituose darbuose yra ilgas etapas. Tad parodoje norėta pristatyti ne tik baigtinius darbus, bet sustabdyti ir jų atsiradimo „kadrus“, tam tikras racionalaus galvojimo ar emocinio lauko, pajautų įvaizdinimo akimirkas, buvusius ar galimus menininko minties vingius. Tai suteikė parodai devizą, atspindintį siekį fiksuoti minėto kūrybinio kelio, atminties ir mąstymo apie kūrinį meninius vaizdus. „Image Memory“ (liet. „regimoji atmintis“) – tai sustabdytos vizijos, akimirkos kūrinio radimosi ir tąsos kelyje.
Kartu su fotografija
Parodoje atskleidžiamos menininkus veikiančios skirtingos kūrybinės intencijos. Vieniems tai – asociacijos, kilusios kelionėse, dalyvaujant tam tikruose socialiniuose įvykiuose, atsirandančios būnat gamtoje. Kitiems – meninės inspiracijos, stebint įvairių kultūrų meno reiškinius ar tiesiog konkrečius objektus, įdomius daiktus. Tretiems – reikšminga savistaba, vaikystės prisiminimai, asmeninio gyvenimo patirtys.
Projektui atrinkti meninio stiklo kūriniai sudaro dviejų raiškos priemonių ir dimensijų parodą: stiklo plastika kartu su fotografija, kuri papildo (inspiruoja, praplečia) stiklo objekto plastinį vaizdą bei konceptualų turinį.
Paroda lapkričio mėnesį buvo eksponuojama Kauno fotografijos galerijoje, ją lydinti personalinė A.Rimkevičiaus stiklo paroda – „Aukso pjūvio“ meno galerijoje Kaune.
KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) parodos atidarymo dieną – gruodžio 16-ąją 15.30 val. drauge su menotyrininke dr. Raimonda Kogelytė-Simanaitienė besidomintieji galės pasidairyti po stiklo ir fotografijų pasaulį, pažinti jo paslaptis, išgirsti darbų gimimo istorijas. Ekskursijai galima registruotis el. paštu virginija@kulturpolis.lt arba tel. 313 691. Parodos atidarymas – 17 val. Ją apžiūrėti bus galima iki sausio vidurio.
Nuotraukoje – V.Verikaitės „Fragile“ (2011).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...