- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį Klaipėdos (KU) universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute (BRIAI) prasideda Kristijono Donelaičio savaitė.
Jos renginiai skirti artėjančiam lietuvių literatūros klasiko 300 metų jubiliejui paminėti.
K.Donelaičio savaitę pradės dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Ten saulelė atkopdama budino svietą”. Parodos atidarymas – spalio 17 d. 17 val. KU BRIAI (Herkaus Manto g. 84, VI korpuse). Parodoje bus pristatytos dailininko akvarelės, nutapytos pastaraisiais metais, dauguma jų dar neeksponuotos. Tai – „Karaliaučiaus Katedros vaizdas 1972 m.”, „Bažnyčios portalas Allenburge”, „Gross Engelau bažnyčios griuvėsiai” ir kitos. Akvarelėse sustingęs tragiško likimo Karaliaučiaus kraštas – tokia savotiška kreivųjų veidrodžių karalystė, autoriaus žodžiais, kurioje žmonės kaip mistinės būtybės slankioja buvusių gatvių grindiniais.
Spalio 20 ir 21 d. KU konferencijų salėje „Aula Magna” korpuse (Herkaus Manto g. 84, „Studlende”) vyks tarptautinė konferencija „Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos”, kurioje dalyvaus mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Kaliningrado (Rusija). Kaip sakė jos organizatorė KU BRIAI direktorė doc. dr. Silva Pocytė, konferencijos pranešėjai analizuos K.Donelaičio epochos esminių tendencijų (švietėjiškojo racionalizmo, J.G.Herderio istorinio požiūrio į žmogaus ir visuomenės raidą) poveikį Prūsijos kultūriniam gyvenimui bei jų apraiškas Rytų Prūsijoje XVIII–XIX a. sankirtoje, bus išskiriami svarbūs to laikmečio akcentai: prūsiškojo absoliutizmo ir romantinės ideologijos reikšmė – kalbos, individo laisvės, istorijos pažinimo, tautų kūrybinės galios, ypač folkloro tradicijos sklaida per visą XIX a. XVIII a., Europoje įvardijamas kaip Apšvietos amžius, turėjo didelę įtaką Prūsų Lietuvos / Mažosios Lietuvos, Rytų Prūsijos, visos Prūsijos karalystės gyventojų savimonės transformacijoms, jos mentaliniams pokyčiams, visuomenės ir valdžios, visuomenės ir bažnyčios santykių raidai. Pranešimai aprėps istorinius, kultūrologinius, muzikologinius, Bažnyčios istorijos, Donelaičio epochos recepcijos XIX–XX a. aspektus.
Konferencija yra Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos vykdomos programos „Kristijonui Donelaičiui – 300“ priemonė, kurią iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Konferencijos pradžia – spalio 20 d. 9 val. Pranešimai vokiečių ir lietuvių kalbomis bus verčiami sinchroniškai.
Įėjimas į visus K.Donelaičio savaitės renginius – laisvas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...