- Ignas Jačauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Algirdas Kaušpėdas Vilnių prisijaukino dar vaikystėje. Jam šis miestas, nors ir turi savo trūkumų, gyvybę atskleidžia per dvi jam artimas stichijas – architektūrą ir muziką.
Jei tik turi bent kelias minutes laisvo laiko, architektas, legendinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas jį būtinai praleidžia Vilniaus senamiestyje. Jis – geriausias tyrinėjimų objektas, kur kaskart galima rasti tai, ko nepastebėjai iki šiol. Būtent dėl to A.Kaušpėdo architektų biuras „Jungtinės pajėgos“ prieš pusmetį įsikūrė gražiame pastate, prie pat Halės turgaus.
„Manyčiau, senamiestyje galėtų atsirasti daugiau įmonių, ypač meno profilio. O vaikštinėjančio po senamiestį manęs profesija neslegia – jei nusimanai apie tą dalyką, kuriuo grožiesi, tai tik geriau. Tiesa, kalbant apie muziką, yra kiek kitaip: jos kartais negaliu klausytis kaip fono, pradedu klausytis įdėmiai“, – pripažino A.Kaušpėdas.
Vilnius, architekto nuomone, turi nuostabų išskirtinį bruožą – žaliumą. Tačiau tas žalias teritorijas esą būtina tvarkyti.
„Vilnius – labai žalias miestas, čia tiek miškingų teritorijų. Bet daug kur plyti dykros, pilna šiukšlių. Tai Vilniuje krenta į akis: už kelių dešimčių metrų – gyvenamasis namas, tačiau jo kieme visur neperbrendami krūmai, šiukšlės. Man tai keista“, – sakė jis.
Mėgstamiausios A.Kaušpėdo Vilniaus vietos – Gedimino prospektas, Rotundo, gimtoji Pamėnkalnio gatvės. Čia jis pažįsta kone visus kiemus ir namų fasadus. Mėgstamiausios muzikinės erdvės – klubai „Tamsta“, „Loftas“, „Forum Palace Galaxy“.
„Mano muzikinis gyvenimas čia ir sukasi. Neseniai buvau alternatyviojo roko apdovanojimuose T.Ė.T.Ė. – labai patiko. Labai džiugu, kad yra tokių renginių, kurie leidžia dar ne visai pripažintiems muzikantams reikštis. Apskritai atėjo nauja gyvo muzikavimo banga – žmonės vėl mokosi groti gitaromis. Tai labai gerai“, – optimistiškai sostinės muzikinį gyvenimą vertino „Anties“ lyderis.
A.Kaušpėdo nuomone, Vilnius architektūrinei kūrybai yra neribotų galimybių vieta – jis dar gana išdrikęs, čia daug ką galima tankinti, sodrinti. Bet įspūdingas ir labai įvairus paveldo karkasas, pasak jo, leidžia Vilnių vadinti vienu įspūdingiausių Europos miestų.
„Aišku, yra ir tokių vietų, kurios senamiestyje kliūva, kurias būtų galima vadinti labiau statybiniais o ne architektūriniais sprendimais“, – stoglangių ir kitų neleistinų statybinių detalių mėgėjams įgėlė menininkas. – Kitą vertus, linkėčiau į senamiestį drąsiau įsileisti ir naujos, modernios architektūros, kuri būtų tarsi išaugusi iš tos vietos, prisiderinusi, kad būtų matyti, jog viskas padaryta neimituojant senovę. Nereikia bijoti moderniosios estetikos."
Jis sakė laukiantis, kol pajudės Pylimo gatvės rekonstrukcija, o vienas iš nedaugelio Vilniuje kliūnančių dalykų yra apleisti „Lietuvos“ kino teatro griaučiai.
„Tikrai skaudu, kad buvo ir investuotojai, ir gerbiamo Algimanto Nasvyčio projektas, bet “visuomenės interesas„, protestuotojai projektą sugadino, o miestui tai nedavė nieko gera. Juk ten buvo numatyta ir dviejų salių kino teatrą įrengti. Aš nuo pat pradžių sakiau, kad tai – tarybinės tipinės architektūros svetimkūnis, nuleistas į senamiesčio kūną. Tad, kai matau neatsakingo kultūros politikavimo rezultatus, tai skaudina“, – sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Generalinis komisaras: Dainų šventės metu sostinėje papildomai dirbs 150 pareigūnų
Vykstant šimtmečio Lietuvos dainų šventei policija padidins savo pajėgumus, šventės metu sostinėje dirbs papildomai iki 150 pareigūnų, sako generalinis komisaras Renatas Požėla. ...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės2
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžių
Vasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...
-
Prasideda tris mėnesius truksiantis festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“
Druskininkuose šeštadienį prasideda tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. ...
-
Tapybos genijus sujungė žvaigždžių trauka
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimo žemėlapyje – nauja stotelė. Vincento van Gogho fondo muziejuje Arlyje (Prancūzija) atidaryta paroda „Van Gogas ir žvaigždės“. ...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...
-
Memuarų knyga „Mano draugė Anna Frank“ – nepaprasta likimo suvestų ir išskirtų draugių istorija5
Ką teko išgyventi paauglei mergaitei, negailestingos istorijos verpete sutikusiai ir praradusiai savo mylimą draugę Anną Frank – garsiausio dienoraščio, pasauliui liudijančio apie Holokausto baisumus, autorę, nužudytą nacių? Garba...
-
R. Šepetys: kiekvienas esame istorija1
„Gyvenimas yra nuolat besikeičianti istorija. Kiekvieną dieną ją papildote, permąstote, pažvelgiate kitu kampu. Diena yra istorija. Metai yra istorija. Jūs esate istorija“, – savo naujoje knygoje „Jūs esate istorija“ ra&sc...
-
Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbą dar vis koreguoja6
Praėjus beveik 10 metų nuo idėjos atsiradimo, lig šiol nepatvirtintas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbas. Heraldikos komisija paprašė kūrėją Arvydą Každailį dar jį pakoreguoti. Nors naujuoju simboliu ir nepatenkinta grupė ...