- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai antradienį surengė tradicinį kasmetinį, jau dešimtąjį, pokalbį apie praėjusiųjų, 2012 metų, lietuvių autorių grožinės literatūros knygas. Pokalbį vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktuko išrinkimas.
Nuo 2003 metų į kasmetinius knygų aptarimus susirenkantys literatūrologai šiemet kalbėjosi intriguojančia ir žaisminga tema „Iš bado šuva ir ridiką ėda?”, leidusia ieškoti, diskutuoti ir mėginti aprėpti praėjusių metų lietuvių literatūros lauką, žaismingai klausiant, ar jau badas, ar šiuolaikinė lietuvių literatūra – jau kartus ridikas, o ne saldainis? Ryškiausia tendencija, nekintanti jau kelerius metus, – ir toliau gausėjantis vidutiniškų knygų srautas.
Aptariant 2012 metų prozos knygas, buvo išskirtas tam tikras prozos lūžis. Dalia Satkauskytė pastebėjo, kad keičiasi santykis su lyrizmu: proza įgauna konstrukcijos ir pagaliau imasi pamažu įveikti emocinį perspaudimą ir lyrizmą, nors emocinio perspaudimo pėdsakų vis dar yra. Taip pat buvo kalbėta apie tai, kad praėjusiais metais stebėtas ryškus rašytojų gelbėjimasis nauja medžiaga, ypač istorine (Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas Marytė”, Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai”).
Kalbant apie 2012 m. poezijos knygos buvo pastebėta, kad lietuvių poezija išlieka labai aukšto lygio, nemažai poezijos knygų buvo arti dvyliktuko, tačiau slenksčio taip ir neperžengė (Gintaro Bleizgio „Sodas“, Aido Marčėno „Ištrupėjusios erdvės“, Sigito Gedos „Freskos“, Vlado Braziūno „Fontes amores“). Į dvyliktuką pakliuvo netipiniai, avangardiniai poezijos žaidėjai – Gytis Norvilas su knyga „Išlydžių zonos“ ir Artūras Valionis su „Apytiksliai trys“. Taip pat egzistencinei kūrybos linijai ištikimi Rimvydas Stankevičius ir Stasys Stacevičius.
Pristatydama praėjusių metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė Solveiga Daugirdaitė pabrėžė, kad kasmetinis literatūros mokslininkų sudaromas dvyliktukas vis dar išlieka pastanga pasakyti, kas yra gera literatūra, remiantis kokybiškais literatūros kriterijais ir visiškai atsiribojant nuo tiek knygynų, tiek leidyklų sudaromų perkamiausių knygų ar autorių dešimtukų, kurie anaiptol neliudija knygos kokybės.
LLTI kritikai teigia rinkęsi knygas, kuriose ieškoma pusiausvyros tarp aktualijų ir literatūrinės kokybės.
Šiemet išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):
Eugenijus Ališanka, Gatvė tarp dviejų bažnyčių: esė, Vilnius: Tyto alba, 2012.
Vaiva Grainytė, Pekino dienoraščiai: esė, Vilnius: Vaga, 2012.
Marius Ivaškevičius, Išvarymas. Vieno obuolio kronika: pjesė, Vilnius: Apostrofa, 2012.
Arvydas Juozaitis, Gyvųjų teatras. Istorinių asmenybių dramos, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
Donaldas Kajokas, Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys: romanas, Vilnius: Tyto alba, 2012.
Vidas Morkūnas, Reportažas iš kiaušinio: apsakymai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
Gytis Norvilas, Išlydžių zonos: eilėraščiai, Kaunas: Kitos knygos, 2012.
Sigitas Parulskis, Tamsa ir partneriai: romanas, Vilnius: Alma littera, 2012.
Stasys Stacevičius, Stiklinė: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
Rimvydas Stankevičius, Ryšys su vadaviete: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
Alvydas Šlepikas, Mano vardas Marytė: romanas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
Artūras Valionis, Apytiksliai trys: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
Kūrybiškiausios 2012 m. knygos ir LLTI premijos laureatas tradiciškai bus paskelbtas Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d. Laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu renka Instituto literatūrologų vertinimo komisija, patvirtinta Instituto tarybos. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija laureatui įteikiama Vileišių rūmuose minint Kovo 11-ąją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys siūlymą 2027-uosius metus paskelbti Memorialinių muziejų metais
Seimas imasi svarstyti iniciatyvą paskelbti 2027-uosius metus Memorialinių muziejų metais. ...
-
Prieš pat Kanų kino festivalį režisierius M. Rasoulofas pranešė palikęs Iraną
Irano kino režisierius Mohammadas Rasoulofas pirmadienį pareiškė palikęs Iraną, jis ten buvo nuteistas kalėti dėl kaltinimų sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui. ...
-
Antradienį prasideda Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų
Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – antradienį prasidėsiantis prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyks karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyv...
-
Rekordinė šiluma paveikė Burbiškio dvaro tulpes1
23 kartą lankytojai į Burbiškio dvarą traukė grožėtis tulpėmis. Tiesa, neįprastais karščiais prasidėjęs pavasaris šventę pakoregavo, pusė tulpių jau peržydėjo. Tačiau, anot sodininkės, šiemet lankytojai turėjo uni...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...