- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uostamiesčio etnokultūros centre bus galima išmokti unikalių lietuvininkių rankdarbių.
Delmonų siuvinėjimo tradiciją demonstruos dailininkė Elena Matulionienė.
Delmonas – specifinė Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, tarmiškai dar vadintas taše, kapše, krapšte, kišene, daumonu, diržiuku. Senovėje, parištas šimtarašte juostele, delmonas buvo dėvimas po prijuoste dešinėje ar kairėje juosmens pusėje. Visas jo grožis pasimatydavo tik ką nors į jį įdedant ar iš jo išimant. Šiandien delmonas dažniausiai rišamas ant prijuostės, nes tai puošni ir visą kostiumą pagyvinanti detalė.
Lietuvininkės delmonus siūdavo iš tamsesnės vilnos, pusvilnės, medvilnės, aksomo. Kartais vienspalvis pagrindas būdavo derinamas su dryžuota ar raštuota medžiaga. Kraštai būdavo apsiuvami ryškesne vilnone, šilkine ar aksomine medžiaga arba šimtarašte juostele. Delmonams puošnumo suteikdavo išsiuvinėti augaliniai, geometriniai ornamentai, karoliukai ir jų vėriniai, kutai, nėriniai, pinikai, bumbuliukai. Kišenės kampuose ar viduryje savininkė išsisiuvinėdavo savo inicialus, datą, o jei ketindavo rankdarbį dovanoti, tai – ir palinkėjimus.
Išlikusius autentiškus Mažosios Lietuvos delmonus galime pamatyti muziejuose. Klaipėdos krašto folkloro ansambliai šiandien puošiasi pagal muziejinius pavydžius pasiūtais delmonais. Tačiau ši subtili tautinio kostiumo detalė verta didesnio dėmesio. Juk puošni kišenėlė puikiai gali derėti ir prie kasdienės, ir prie išeiginės aprangos. Delmonų siuvinėjimo meistrės E.Matulionienės teigimu, šį aksesuarą nesunkiai galėtų pasigaminti ir mokyklinio amžiaus mergaitės. „Tad kimbam į darbą!“ – ragino ji.
Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Delmonų siuvinėjimas“ Etnokultūros centre vyks šeštadieniais 12 val. nuo lapkričio 27-osios iki gruodžio 18 d. Juose bus galima susipažinti su tradicinių delmonų formomis, siuvinėjimo ornamentika, suprasti liaudišką spalvų bei raštų derinimo principą bei išsisiuvinėti savo delmoną.
Į edukacinius užsiėmimus ypač kviečiamos mamos su dukromis.
Tai bus puiki proga prasmingai ir kūrybiškai kartu praleisti laisvalaikį, tikino organizatoriai.
Klaipėdos etnokultūros centro projektą „Tradicija šeimai“ remia Kultūros rėmimo fondas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Generalinis komisaras: Dainų šventės metu sostinėje papildomai dirbs 150 pareigūnų
Vykstant šimtmečio Lietuvos dainų šventei policija padidins savo pajėgumus, šventės metu sostinėje dirbs papildomai iki 150 pareigūnų, sako generalinis komisaras Renatas Požėla. ...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės2
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią6
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžių
Vasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...
-
Prasideda tris mėnesius truksiantis festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“
Druskininkuose šeštadienį prasideda tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. ...
-
Tapybos genijus sujungė žvaigždžių trauka
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimo žemėlapyje – nauja stotelė. Vincento van Gogho fondo muziejuje Arlyje (Prancūzija) atidaryta paroda „Van Gogas ir žvaigždės“. ...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...
-
Memuarų knyga „Mano draugė Anna Frank“ – nepaprasta likimo suvestų ir išskirtų draugių istorija5
Ką teko išgyventi paauglei mergaitei, negailestingos istorijos verpete sutikusiai ir praradusiai savo mylimą draugę Anną Frank – garsiausio dienoraščio, pasauliui liudijančio apie Holokausto baisumus, autorę, nužudytą nacių? Garba...
-
R. Šepetys: kiekvienas esame istorija1
„Gyvenimas yra nuolat besikeičianti istorija. Kiekvieną dieną ją papildote, permąstote, pažvelgiate kitu kampu. Diena yra istorija. Metai yra istorija. Jūs esate istorija“, – savo naujoje knygoje „Jūs esate istorija“ ra&sc...