– Edgarai, kodėl susidomėjai radiju?

– Tai buvo ilgalaikė svajonė, maždaug nuo 15 metų, kažkaip visada labai traukia ta pati idėja, kad kažkas sėdi kambarėlyje ir kalba visiems, plius muzika visada domėjausi, tai taip ir atsirado tas susidomėjimas.

– Ar realybėje darbas radijuje toks ir yra, kaip įsivaizdavai?

– Realybėje yra šiek tiek skirtumų, kai svajoji apie šį darbą, nelabai įvertini, kiek realiai to darbo reikės įdėti – pasiruošimai laidoms, post-produkcijai ir t. t. Pasirodo čia ne tik kalbėt reikia, bet ir darbo irgi yra (juokiasi – aut. past.).

– Kas tau labiausiai patinka radijuje?

– Arba kai įsivažiuoja diskusija su klausytojais, kur jau pats užsidegęs esu, arba kai žinau, kad tuoj pagrosiu kokį nors labai gerą gabalą, nuo kurio pats kaifuosiu. Tai trumpai, muzika ir bendravimas su pačiais klausytojais.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduri?

– Didžiausi iššūkiai būna, kai darai kažką naujo, kas nėra įprasta. Pavyzdžiui koks nors naujas žaidimas, rubrika, žinomas svečias, kurio anksčiau nesi kalbinęs ir t. t. Tada atsiranda ir nervų, ir visų kitų smagių dalykų, bet visa tai vis tiek žavi.

– Kokių įgūdžių, ar asmeninių savybių labiausiai reikia radijo laidų vedėjui?

– Mokėti prisitaikyti, būti flexible, turėti kantrybės, neimti per daug visko į galvą, o svarbiausia – pozityviai žiūrėti į gyvenimą. O tie visi techniniai dalykai, tokie kaip kalbėjimas, darbas su aparatūra ir t. t. ateina savaime ir visko yra išmokstama

– Ką patartum jaunimui, svajojančiam dirbti radijo studijoje? Nuo ko pradėti ir kaip siekti savo svajonės?

– Kišti save visur kur įmanoma. Jeigu kažkur atsirado darbo pasiūlymas su tokia ar panašia darbo vieta, iškarto siųsti savo CV, o dar geriau kažkokį kūrybingesnį dalyką, pavyzdžiui, pristatomą filmuką apie save. Taip pat būti aktyviam socialinėje medijose ir nebijoti savęs rodyti pasauliui. Prieš įsidarbinant į radiją, buvau nusiuntęs daugybė CV į visokiausias radijo stotis, televizijas ir t. t. ir galų gale paėjo. Šitoje vietoje irgi reikia nemažai kantrybės, neprarasti tos vilties, kad vieną dieną galėsi dirbti darbą, kuris tikrai patinka.