„Aš norėčiau, kad koalicijos partneriai labiau suprastų kiek šį kartą yra komplikuotas kandidato skyrimas dėl prezidento tam tikrų ambicijų ir kad tai nėra tokia standartinė situacija, kai koalicijoje aptarei kandidatą, pateikei prezidentui ir viskas – traukinys važiuoja“, – LRT radijui teigė J. Razma.

„Jeigu anksčiau buvę premjerai paskelbdavo tą pavardę ir prezidentai paprastai be didelių diskusijų patvirtindavo, pritardavo – dabar yra kitaip. Ir jeigu čia partija pradėtų labai konkrečiai skelbti pavardes nesuderinus su prezidentu, tai galime turėti rezultatą, kad tos pavardės gali būti atmetamos. Tai nesinori potencialiems kandidatams sukurti tokių situacijų“, – akcentavo jis.

J. Razma taip pat atkreipia dėmesį, kad ir patys koalicijos partneriai, viešai reiškiantys nepasitenkinimą dėl to, kad su jais nėra diskutuojama dėl eurokomisaro skyrimo, gali inicijuoti koalicinės tarybos posėdį.

„Jeigu koalicijos partneriams trūksta dar tų pasikalbėjimų, tai, aš manau, jie turi visas galimybes pasiūlyti susirinkti koalicijos tarybai. Neturėtų koalicijos partneriai jaustis kažkokiais jaunesniaisiais broliais, kad mums nepasako, mūsų nepakviečia“, – pabrėžė konservatorius.

Mažieji valdančiosios koalicijos partneriai sutaria, kad konservatorių sprendimas vilkinti kandidato į Europos Komisiją (EK) skyrimą yra nedovanotinas. Jų teigimu, dėl įstrigusių eurokomisaro paieškų Lietuvai gali tekti tenkintis tuo EK portfeliu, kuris liks.

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas tikina, kad „laisviečiai“ svarstys galimybę patys šaukti koalicinės tarybos posėdį. Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad jo bendrapartiečiai prasmės inicijuoti pokalbius koalicijoje nebemato.

ELTA primena, kad I. Šimonytė nurodė, jog EK pirmininkė Ursula von der Leyen tikisi gauti šalių nominuojamus atstovus iki rugpjūčio 19 d. Todėl, teigė ji, teikiamos pavardės į eurokomisarus klausimas turėtų būti išspręstas per šį laiką.

Jau kurį laiką tęsiantis diskusijoms apie tai, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos deleguotu EK nariu, neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Didelį dalis konservatorių partijos narių atvirai reiškia paramą šiai potencialiai kandidatūrai.

Visgi, pats ministras tokios intencijos viešai neišsakė ir EK tema kalba nenoriai.

Prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį. Be to, šalies vadovo nuomone, Vilniui derėtų siekti portfelių, kurie yra susiję su ekonomikos sritimi. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas yra užsiminęs, jog į tokį EK portfelį galėtų pretenduoti ir pati premjerė, ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimo rūmuose taip pat netrūksta skepsio, vertinant G. Landsbergio galimybes tapti eurokomisaru. Ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovai yra viešai pareiškę, kad šiai kandidatūrai nepritartų.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.