- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad dėl perdirbto maisto kasmet pasaulyje miršta keli šimtai tūkstančių žmonių. Apie tai, kas yra tas perdirbtas maistas ir kokį mes jį galime sutikti, LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesoriumi Rimantu Stuku.
– Kas yra perdirbtas maistas? Maistas iš laboratorijų?
– Na, ne. Kai mes kalbam apie perdirbtą maistą, dažniausiai kalbam apie perdirbtus raudonos mėsos gaminius. Tai yra įvairios dešros, skilandžiai, gali būti ir kumpiai. Tai būtent tas gaminys, kuris savo sudėtyje turi ir tų medžiagų, kurių natūraliai mėsos gabaliukas neturės. Dar gali būti, kai kalbam apie dešras, dažnai ten būna riebalų pridėta, kurių mes plika akimi nematome. Taip pat įvairios cheminės medžiagos, kurios, aišku, yra leidžiamos, vadinamos maisto priedais, gali būti įvairūs skonio stiprikliai. Arba kai kalbam apie rūkytas dešras, gali būti rūkytos tuo klasikiniu būdu rūkykloje, bet yra ir naujosios technologijos, kai rūkytas gaminys gaunamas panaudojus dūmų kvapiąsias medžiagas, rūkymo medžiagas ir specialiose kamerose patalpintas maistas po kurio laiko įgauna rūkyto gaminio skonį.
– Kaip, pavyzdžiui, yra su koldūnais, kurie yra vertinami nevienareikšmiškai, greito maisto restoranais? Taip pat sojos mėsa – ar mes galėtume sakyti, kad tai perdirbtas produktas, turintis mėsos skonį?
– Ne, čia jau būtų kita kategorija. Greitas maistas yra atskira kategorija. Koldūnai gali būti vertinami kaip pusfabrikačiai, nes ten kažkokio perdirbimo nėra. Na, sojos mėsa irgi atskira kategorija, kur yra iš augalinio komponento padarytas gaminys naujųjų technologijų pagalba. Kai mes kalbam apie perdirbtą, tai būtent klasikinis pavyzdys yra perdirbti raudonos mėsos gaminiai. Nes pagal PSO rekomendacijas, išvis reikia riboti raudonos mėsos vartojimą ir ypač perdirbtų raudonos mėsos gaminių. Jau vizualiai mes galime matyti, kuri yra raudona. Vištiena jau čia nebus priskirta. Jautiena gali būti, kiauliena, ožkos, avies mėsa.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet kuo perdirbti produktai mums kenkia? Kaip skelbia PSO, perdirbti maisto produktai yra viena iš priežasčių, kodėl pasaulyje miršta tiek daug žmonių.
– Gali sukelti perdirbti gaminiai storosios žarnos vėžį ir gali skatint širdies ir kraujagyslių ligų plitimą. Kadangi į jų sudėtį įeina gana nemažas riebalų, druskos kiekis, tai čia širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikai didinti. O cheminės medžiagos, kurios įdedamos kaip maisto priedai, gali skatinti vėžio riziką.
– Kas dar be raudonos mėsos yra perdirbtas maistas? Ar mes pieno produktuose galim tokių sutikt?
– Jeigu mes kalbam apie pieno produktus, tai mes juos įvardijam – pieno produktai. Tai tikrai nėra perdirbti, nes jie yra natūraliai tokie. Tarkim, yra pienas, jis surūgsta – bus rūgpienis.
Gali sukelti perdirbti gaminiai storosios žarnos vėžį ir gali skatint širdies ir kraujagyslių ligų plitimą.
– Bet, pavyzdžiui, rūkyti sūriai su įvairiais skoniais?
– Čia yra tam tikra kategorija, technologijų pagalba pagaminama, bet čia įvedami irgi tam tikri komponentai. Jeigu mes kalbam apie rūkytus sūrius, lygiai taip pat jie gali būti išrūkyti rūkykloje, bet gali būti ir patalpinti į tirpalą, kuriame yra cheminių medžiagų ir įgauti tų savybių. Ko gero, tokį sūrį mes galėtume vadinti perdirbtu. Bet klasikinis variantas perdirbto maisto yra tie perdirbti raudonos mėsos gaminiai. Jie yra tie, kurie kelia riziką. Bet gali žmonėms kilti klausimas, riziką kelia, lyg ir baisu, bet parduotuvėse yra, mes galim pirkti ir valgyti…
– Klausimas, ar daug lietuviai jų suvalgo?
– Iš tikrųjų, irgi yra toks niuansas. Tie produktai priskiriami delikatesiniams produktams ir jie neturėtų būti kasdieninės mitybos produktai. Jeigu žmogus suvalgys vieną kitą kartą per mėnesį tokių produktų, tokių perdirbtų raudonos mėsos gaminių, kažkokios realios rizikos sveikatai tikrai nebus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip ištverti alinantį karštį? Gyvybes gelbėjantys patarimai1
Per karščio bangas organizmas gali labai greitai tapti dehidratuotas ar perkaisti, kas sukelia net mirtinas sveikatos problemas: pervargimą, širdies smūgį, insultą. Gali ir pablogėti jau turimos, pavyzdžiui, inkstų ar plaučių, ligos, ra...
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima7
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti3
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę1
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis3
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...
-
Liko trešnių ar vyšnių kauliukų? Prašo pagelbėti vaikams6
Socialiniuose tinkluose it virusas plinta prašymas neišmesti trešnių ir vyšnių kauliukų. Juos galima atiduoti terapeutui ir gydomųjų masažų specialistui Robertui Gorskiui. Iš jūsų dovanotų kauliukų, anot vyro, bus ...
-
Kaune atidaryti du medicinos objektai: naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui13
Lietuvoje pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriam...
-
Įgėlė bitė, įkando gyvatė, įsisiurbė erkė? Įvardijo, kurioms liaudies priemonėms reikia tarti „ne“6
Greitosios pagalbos medikai pastebi, kad ne visi gyventojai žino, kaip elgtis įgėlus bitei, įsisiurbus erkei ar įkandus gyvatei. Sulaukus paprastos bitės įkandimo lemtingos gali būti ir minutės. Taip neseniai nutiko vienam mažamečiui Vilniuje. ...