Pagalbos kreipiasi retas

Pasauliniame tyrime dalyvavo 42-iejų šalių gyventojai. Tarp daugiau nei 82 tūkst. tyrimo dalyvių – 2 tūkst. asmenų iš Lietuvos. Pasak tyrėjų, nerimą kelia tai, kad, nepaisant šio sutrikimo neigiamos įtakos asmens gyvenimo kokybei, pagalbos kreipiasi tik kas septintas.

Kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimas – kai žmonėms, pasak jų pačių, seksualinė veikla tampa svarbiausia gyvenime, dėl to nukenčia kiti interesai, veiklos, pareigos.

„Jie išsako, kad sugeba atsispirti savo seksualiniams potraukiams tik trumpam ir tada jiems vėl pasiduoda. Jie užsiima seksu net tada, kai jis neteikia malonumo, ir mano, kad seksualinis potraukis ir impulsai juos pakeitė į neigiamą pusę. Taip pat jie sako, kad negali valdyti savo seksualinių norų ir troškimų ir mieliau užsiima seksu nei bet kuria kita veikla, o bandymas sumažinti sekso beveik niekada arba visai nėra sėkmingas. Tokia veikla nebeteikia pasitenkinimo tiek, kiek anksčiau, tačiau ja užsiimama vėl ir vėl. Dėl to tokie žmonės neįvykdo svarbių užduočių ir neretai dalijasi tuo, kad jie yra tiesiog valdomi seksualinių troškimų. Tokia veikla trukdo dirbti, mokytis ir žmonės mano, kad tai turi neigiamos įtakos jų santykiams su kitais žmonėmis. Dėl savo seksualinio elgesio jie dažnai atsiduria nepatogiose situacijose“, – taip LRT radijui kompulsinio seksualinio elgesio sutrikimo pagrindinius simptomus apibūdino klinikinis psichologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto mokslininkas, Skaitmeninės etikos centro ekspertas dr. Julius Burkauskas.

Tačiau, pasak jo, tai nevienkartinis elgesys – simptomai turi būti pasikartojantys, trukti ilgiau nei pusę metų ir reikšmingai pabloginti žmogaus gyvenimą.

Duomenys rodo, kad sutrikimo rizika yra susijusi su respondentų lytimi ir seksualine orientacija.

Nesėkmingai bando kontroliuoti

J. Burkauskas tyrinėja probleminį interneto naudojimą, kurio viena iš formų – probleminis pornografijos naudojimas, pasireiškiantis ir kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo atvejais.

Minimam sutrikimui būdingi nesėkmingi bandymai kontroliuoti ar sumažinti intensyvius, pasikartojančius seksualinius impulsus, potraukį, seksualinį elgesį – tai kartojasi, nepaisant neigiamų padarinių ar beveik visiško pasitenkinimo nebuvimo.

Pasak J. Burkausko, tyrimo išvados atskleidžia, kad 5 proc. tyrimo dalyvių turėjo labai didelę kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo riziką. Didelės sutrikimo rizikos žmonių skaičius įvairiose šalyse svyravo nuo 2–5 proc. (pvz., Portugalija, Austrija, Belgija, Vengrija, Kroatija, Čekija, Vokietija, Italija, Izraelis, Šiaurės Makedonija, Lenkija, Šveicarija, Ispanija) iki 10–15 proc. (pvz., Bolivija, Bangladešas, Kinija, Ekvadoras, Indija). Duomenys rodo, kad sutrikimo rizika yra susijusi su respondentų lytimi (vyrai 8 proc., moterys 2 proc.) ir seksualine orientacija (heteroseksualūs asmenys 4 proc., homoseksualūs – 8 proc., biseksualūs – 6 proc.).

Vengia dėl stigmos

„Galima teigti, kad pasauliniu mastu kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo rizika pagal dažnumą yra panaši į kitų psichikos sutrikimų paplitimą, – sako gydytoja psichiatrė, LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkė prof. dr. Vesta Steiblienė. – Sunkindamas intymų gyvenimą, kaip vieną iš labai svarbių asmens visaverčio funkcionavimo sričių, šis sutrikimas sukelia didelę kančią jį patiriantiems asmenims. Žvelgiant iš visuomenės sveikatos perspektyvos, labai svarbu paminėti, kad tik 14 proc. didelės sutrikimo rizikos grupės asmenų kreipėsi į specialistus. Asmenys teigė sprendimą kreiptis pagalbos dažniausiai atidėję dėl egzistuojančios stigmos ir terapijos kainos. Todėl itin svarbu didinti visuomenės informuotumą apie kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimą, skatinti kreiptis pagalbos, didinti terapijos prieinamumą ir pagalbos galimybes.“

Ragina kreiptis pagalbos

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė patiriančius kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo simptomus ragina ir drąsina kreiptis pagalbos: „Lietuvoje diagnostikos ir gydymo paslaugas teikia psichikos sveikatos centrai ir privatūs psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai ir seksologai. Mūsų sąjungoje veikia grupė specialistų, kurie gilinasi ir į LGBTQIA+ (lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, interseksualių, keistų / abejojančių, aseksualių ir kt. – red. past.) grupės asmenų patiriamus iššūkius, ir į su seksualumu susijusius klausimus.“

Mokslininkai siekia parengti įrodymais pagrįsto kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo gydymo gaires, pritaikant jas pagal šalių kultūrinius kontekstus ir akcentuojant svarbiausius neigiamus biopsichosocialinius padarinius. Šiandienos mokslinių tyrimų duomenimis, kognityvinė elgesio terapija yra viena iš labiausiai rekomenduojamų psichoterapijos formų patiriantiems šį sutrikimą.