- Giedrė Baltrušytė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kuo naudinga daugiakalbystė
Mišrios lietuvių ir kitų tautybių asmenų šeimos pamažu tampa norma, o tokiose šeimose augantys vaikai nuo gimimo žino, kad kiekvienas daiktas gali būti vadinamas bent dviem skirtingais žodžiais. Kokie didžiausi daugiakalbystės privalumai ir ar mokytis bent dviejų kalbų vienu metu vaikams ne per sunku, sužinokite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
Aštuonmetės Onos mama – Lietuvoje gyvenanti prancūzė Marielle, o tėtis – lietuvis Darius. Abu su trimis judviejų vaikais kalba savo gimtosiomis kalbomis, tad Ona laisvai bendrauja, skaito ir rašo lietuviškai ir prancūziškai, mokykloje mokosi anglų kalbos bei svajoja išmokti dar ir vokiečių kalbą.
„Savaime pasirinko tas kalbas. Aišku, yra tas momentas, kai vaikas pradeda kalbėti, tai tada kalbos maišosi visaip, bet labai greitai jis atsirenka, su kuo šnekėti. Be to, nebemaišo galūnių ir artikelių, tai gana greitai. Vyriausia dukra, kai metus gyvenome Paryžiuje, ėjo į prancūzišką mokyklėlę ir labai greitai pradėjo kalbėti prancūziškai“, – patirtimi dalinosi Onos mama Marielle Vitureau.
Moteris pripažįsta, kad buvo laikas, kai iš dukters girdėdavo priekaištų, esą jai per sunku, bet tai greitai baigėsi, vos Ona pakeliavo ir įsitikino, kad taip gali bendrauti su žymiai daugiau žmonių, negu mokėdama tik vieną kalbą. Šiandien nei Ona, nei jos tėvai daugiakalbystės trūkumų neįžvelgia.
Profesorė Ineta Dabašinskienė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo mokslinius daugiakalbių vaikų tyrimus.
„Mokslininkai išskiria ir tam tikras sritis, kuriose dvikalbiai arba daugiakalbiai vaikai yra pranašesni už vienakalbius – tai pirmiausia klasifikavimo, samprotavimo sritis, orientavimasis erdvėje, kūrybiškos veiklos, atmintis, dėmesio koncentracija. Ta prasme, daug įvairių kognityvinių tų sričių, kur matome, jeigu vaikas ugdomas dvikalbėje arba daugiakalbėje aplinkoje nuo ankstyvos vaikystės, jie rodo geresnius rezultatus“, – teigė I. Dabašinskienė.
Daugiau apie daugiakalbystę, jos naudą ir ją lydinčius mitus žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„Scanoramos“ atidarymo cer...
-
IX forte atidaryta paroda ...
-
Socialdemokratų partijos atst...
-
Socialdemokratai susitiko su ...
-
Politiko ir ekonomisto A. Matu...
-
Susitiko socialdemokratų part...
-
Sumaištis Amaliuose: pabėgo ...
-
LSDP ir „valstiečių“ sus...
-
Seime susitiko „Vardan Lietu...
-
Atsisveikinimas su politiku A....
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumaiLaimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...
-
Apsimetėlio sindromas: kas tai ir kaip atpažinti?1Kad ir kiek daug gyvenime pasiekėte, vis vien jaučiatės nevertas gaunamo dėmesio, įvertinimų ir pripažinimo? Jums vis atrodo, kad nieko ypatingo nenuveikėte? Gali būti, kad patiriate apsimetėlio sindromą. ...
-
Bent trumpam pabūti gyvūnu – nauja tendencija tarp paauglių45Socialiniame tinkle „TikTok“ tarp paauglių plinta nauja tendencija – užsidėję pūkuotą uodegą, gyvūno veidą imituojančią kaukę vaikai laksto keturiomis. Kai kuriems tai tik pramoga, tačiau daliai jaunuolių tai jau tampa kasdienyb...
-
Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų1Konfliktai šeimoje, darbe, su partneriu ir vaikais. Nesusikalbėjimas, neįsiklausymas, liūdesys ir pyktis. Santykių kūrimo mokymų ir seminarų autorė, psichologė Ilona Abel sako, kad kai žmogus nebepakelia santykių svorio, yra išeitis. S...
-
O dabar pakalbėkime apie… niekąKaip dažnai pagaunate save ar kitus sakant: „nieko nenoriu“, „niekas neįdomu“, „viskas gerai“ ir pan.? Ką iš tiesų sako mūsų vartojami žodžiai „niekas“ ir „viskas“? ...
-
Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?Prasidėjus mokslo metams, tėvams gali kilti klausimas, kiek jiems būtina įsitraukti į vaiko mokslus: ar padėti ruošti namų darbus, tikrinti, kontroliuoti, priminti ir panašiai. Ši dilema dažnai šeimai tampa aktuali vaikui ti...
-
Stresas ar profesinis perdegimas? Skirtumas gali būti mirtinas1Ar kada esate patyrę būseną, kai atrodo, jog jau viskas, tiesiog visko per daug, daugiau nebegaliu? Ką tuomet galvojote? Kaip šią būseną apibūdintumėte? Ši tema pradeda straipsnių ciklą „Profesiniai konstruktai“, kuriame ...