- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę. Į laisvę būti savimi be baimės, be patyčių, be atstūmimo. XXI amžiaus žmogaus teisės, kurios dabar suvokiamos kaip savaime suprantamas dalykas, buvo ilgo proceso, besitęsusio šimtmečius, rezultatas. Tačiau šis procesas tęsiasi ir dabar, nes dar ne visi žmonės Lietuvoje gali jaustis orūs, kurti šeimas ar lygiaverčiai naudotis kitomis teisinėmis galimybėmis, laisvai reikšti savo lytinę tapatybę, seksualinę orientaciją.
Šiandien – tarptautinė diena prieš homofobiją, transfobiją, bifobiją. Šiandien – tarptautinė vaikų pagalbos linijų diena. Ir šiandien labiau nei bet kada linkime, kad visi žmonės galėtų būti tokie, kokie yra, kad orumas ir pagarba būtų užtikrinti kiekvienam.
„Mokslo žiniomis žmogaus seksualinė orientacija nėra pasirinkimo dalykas – jos negalima nei pasirinkti, nei pakeisti. Į „Vaikų liniją“ kreipiasi paaugliai, kurie susiduria su aplinkinių priešiškumu ar nesupratimu. Manau, kad mes, suaugusieji, privalome daryti viską, kad jauni žmonės neturėtų augti smerkimo ir gėdinimo atmosferoje. Priešingai, mes turime sklaidyti mitus ir skleisti žinią, kad potraukis savo lyties asmenims yra normalus dalykas kaip ir kairiarankiškumas. Tokia yra realybė – dauguma žmonių yra heteroseksualios orientacijos, kai kurie yra homoseksualios ar biseksualios orientacijos, taip pat dauguma žmonių yra dešiniarankiai, o kai kurie – kairiarankiai“, – sakė „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis.
Emocinę paramą vaikams ir paaugliams teikianti „Vaikų linija“ kasmet sulaukia kiek daugiau nei 300 paauglių kreipimųsi, susijusių su LGBTQ+ temomis. Paaugliai dalijasi įvairiais jausmais, kuriuos išgyvena pajutę, jog yra homoseksualios, biseksualios, aseksualios seksualinės orientacijos, ar susidūrę su kitais vidiniais savo seksualumo, lytiškumo patyrimais – baiminasi aplinkinių reakcijos, nerimauja, ar tai, ką jie jaučia, išties yra normalu, liūdi pastebėję, kad artimi žmonės yra priešiški ir nepalaikantys.
Anot „Vaikų linijos“ psichologės dr. Jurgitos Smiltės Jasiulionės, ne mažiau LGBTQ+ paaugliams klausimų ir jausmų kelia romantiniai santykiai – jie jaučiasi nedrąsiai bandydami užkalbinti patinkantį žmogų, svarsto, kur rasti saugią, nežeidžiančią aplinką susitikimams su mylimu žmogumi.
Mokslo žiniomis žmogaus seksualinė orientacija nėra pasirinkimo dalykas – jos negalima nei pasirinkti, nei pakeisti.
Bet matyt vieni skaudžiausių patyrimų, apie kuriuos pasakoja į „Vaikų liniją“ besikreipiantys LGBTQ+ paaugliai – tai žeminančios, žeidžiančios, o kartais net ir smurtinės aplinkinių žmonių reakcijos dėl jų seksualinės orientacijos ar tradicinio vyriškumo, moteriškumo neatitinkančio elgesio bei išvaizdos.
„Patyčios, agresija, fizinis smurtas, tėvų nepriėmimas, mokyklos darbuotojų patarimas „būti normaliu“ – tai yra aplinkinių reakcijos, kurios paaugliams ne tik kelia didelį vidinį skausmą, bet ir apsunkiną jų tapatumo raidą, kelia grėsmę jų psichikos sveikatai“, – teigė dr. J. S. Jasiulionė.
Tačiau, kaip sako aktorius, kūrėjas ir atlikėjas Dominykas Vaitiekūnas, lyginant su tuo, kas buvo Lietuvoje prieš 10 metų ir dabar, demonizavimo vis mažiau, o žmonės kalba vis drąsiau, aplinka tampa draugiškesnė. Tai leidžia pamatyti, kad vien buvimas LGBTQ+ neapibrėžia žmogaus – tai tik nedidelė jo dalis.
„Draugiška emocinė aplinka LGBT žmonėms yra labai svarbi, ypač paauglystės laikotarpiu, kai atsiranda nepatogūs jausmai. Dabar žiūrėdamas į savo gyvenimo patirtį, suprantu, kad mane emociškai ir fiziškai labiau traukia vyrai, bet tą suprasti, tą atskirti ir įvardyti sau pačiam yra beprotiškai sunku, todėl normalu, kad yra daug pasimetimo. Reikia kantrybės, laiko ir, aišku, geriausia kai aplinkoje yra žmonių, kurie gali be kritikos, be smerkimo išklausyti, papasakoti ir savo patirtį“, – sakė D. Vaitiekūnas ir linki kantrybės, drąsos, orumo stovėti už savo teises.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...