Nors nei mažėja nedarbo lygis, nei auga atlyginimai, komerciniai šalies bankai skaičiuoja vis gausesnį būsto paskolų derlių. Jau dabar jų išduodama penktadaliu daugiau nei prieš metus, o kitais metais šis procesas turėtų dar labiau įsibėgėti, pirmadienį praneša dienraštis "Lietuvos rytas". Įsibėgėjanti bankų konkurencija besiskolinantiems teikia vilčių, kad sąlygos ims gerėti kliento naudai, tačiau klientai susidūrė su kita bėda: neįmanoma rasti tinkamo būsto. Be to, pardavėjai jau mano, kad kainos nebekris, todėl nusiteikę laukti, kol jos ims kilti. "Klien

Didesnės draudimo apsaugos ne Europos Sąjungos (ES) šalyse norintys vežėjai ragina keisti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Draudikų atstovai atkerta, kad saugesnio gyvenimo norintys vežėjai gali papildomai draustis, o už vežėjus neturėtų mokėti visi privalomojo draudimo paslaugos vartotojai, pirmadienį rašo dienraštis "Verslo žinios". Vežėjų asociacija "Linava" siūlo, kad ne tik ES valstybėse, bet ir visose kitose šalyse už apsidraudusiųjų padarytą žalą būtų atlyginama pagal ES reikalavimu nustatytas sumas

Šiandien, kai Lietuvos ūkis rodo tik pirmus kuklius atsigavimo ženklus, o vidaus vartojimas nedidėja, daliai šalies verslo išsigelbėjimo ratu tampa eksportas. Viena perspektyviausių jo krypčių - iš ekonomikos nuosmukio sėkmingai pakilusį, pasiturinti ir geografiškai artima Švedija, pirmadienį informuoja dienraštis "Lietuvos žinios". Tiesa, lietuviškos prekės čia neretai slepiamos po švediškais prekių ženklais, nes jų gamintojams svetimoje rinkoje "įsukti" nuosavus ženklus kol kas per brangu. Ant drabužių, priklausančių pasauliniam švediško kapitalo drabužių

Lietuvai neverta skubėti prisijungti prie problemų turinčios euro zonos, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsisakyti tikslo atitikti Mastrichto kriterijų reikalavimus, teigia "Danske Bank" vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas. "Mano galva, jums dabar tikrai neverta skubėti į euro zoną - dėl jos pačios silpnumo. Lietuvai svarbus ne pats galutinis tikslas - įsivesti eurą, o pasirengimas tai padaryti", - interviu savaitraščiui "Veidas" sakė L.Christensenas. Anot jo, Mastrichto kriterijų sistema yra labai aiški ir skaidri, nuolat audituojama iš šalies, todėl Lietuvai l