- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Palaikydama Europos Vadovų Tarybos sprendimą iki šių metų pabaigos parengti ilgalaikę ES pramonės ateities viziją, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pristato savo poziciją dėl Europos pramonės politikos strategijos.
LPK pozicijoje pažymima, kad ES, taip pat ir Lietuvos pramonė susiduria su didėjančiais iššūkiais, atsirandančiais dėl augančio konkurencinio spaudimo pasaulio rinkose, tarptautinės prekybos neapibrėžtumo ir kitų pastarojo meto pasaulinių įvykių.
Atsižvelgiant į tai, anot LPK, tiek ES, tiek nacionaliniu mastu reikalinga išsami ir ilgalaikė pramonės politikos strategija, kuri Europos pramonės įmonėms sudarytų sąlygas stiprinti konkurencingumą, technologiškai augti bei stiprėti. LPK akcentuoja, kad tokioje ES strategijoje turėtų atsispindėti visų suinteresuotų ES valstybių narių – tiek didelių, tiek mažų, tiek labiau, tiek mažiau ekonomiškai išsivysčiusių – interesai.
„Vokietijos ir Prancūzijos pramonės ir verslo atstovai formuoja savo pozicijas dėl tolesnės pramonės raidos ir vystymosi iki 2030 m. Lietuva taip pat turi žengti šiuo keliu, nes esame pramoninė valstybė, kurios pramonės indėlis į BVP sudaro apie 20 proc. Lietuvai gyvybiškai svarbu išlaikyti stiprią ir konkurencingą pramonę bei užsitikrinti, jog naujoje ES pramonės strategijoje būtų atspindėti mažų ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, pramonės interesai. Turime suformuoti savo poziciją – kuriuo keliu eisime ir kokius iššūkius turėsime įveikti artimiausią dešimtmetį“, – pranešime cituojamas LPK viceprezidentas Vidmantas Janulevičius.
Vidmantas Janulevičius / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.
Pasak V. Janulevičiaus, pastarųjų metų globali Europos konkurencija su Kinija, JAV ir Indija akivaizdžiai rodo, kad ES reikia ambicingos pramonės strategijos, o didelis iššūkis ir klausimas Europai – kokiomis priemonėmis ES subalansuos santykius su Kinija.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, sausį-birželį visa pramonės produkcija sudarė 11,5 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 5 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 4,6 proc.).
Birželį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 1,8 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos srities eurokomisaro portfelį
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos, o ne užsienio politikos sritį kuruojantį Europos komisaro portfelį. ...
-
Atostogos – oro uoste: gali tekti apsišarvuoti kantrybe
Po penktadienio pasaulinės IT sistemų krizės pasipylė turistų aimanos dėl atšauktų, kelioms valandoms ar pusei paros nukeltų skrydžių. ...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos ir BVP santykis – perpus mažesnis už ES vidurkį3
Lietuvos valdžios pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 29,226 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. metų bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo perpus mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo Eurostato pirmadienį pask...
-
LEA: mažiausios kelionės išlaidos antrąjį metų ketvirtį – važiuojant elektromobiliu
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad, antrąjį metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, mažiausios kelionės išlaidos degalams, norint įveikti 100 km atstumą, ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu. ...
-
Jūrų pajėgos ketina pirkti naują laivą gelbėjimo ir teršalų likvidavimo funkcijoms1
Karinės jūrų pajėgos ketina įsigyti laivą, galėsiantį atlikti gelbėjimo ir teršalų likvidavimo darbus. ...
-
Gamintojų kainos Lietuvoje per metus pakilo vienintelėje iš Baltijos valstybių
Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos valstybių, praėjusį mėnesį užfiksuotas teigiamas pramonės produkcijos gamintojų kainų pokytis per metus, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Valstybių skolos lygis euro zonoje pirmąjį 2024 m. ketvirtį siekė 88,7 proc. BVP
2024 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis euro zonoje siekė 88,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 82 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje BVP ir skolos...
-
Už elektrą permoka beveik 500 tūkst. Lietuvos vartotojų: pakloja šešis kartus didesnes sumas?17
Valstybinis reguliuotojas skaičiuoja, kad pusė milijono vartotojų Lietuvoje permoka už elektrą. Vis dar yra tokių, kurie už elektros kilovatvalandę pakloja po beveik 60 centų, nors biržoje kainos kone šešis kartus mažesnės. ...
-
„Litgrid“: praėjusią savaitę vietos elektrinės užtikrino 64 proc. elektros suvartojimo
Praėjusią savaitę saulės jėgainės ir toliau užtikrino didelę dalį vietos gamybos, o elektros kainą mažėjo 1 proc. ...
-
Pramoninkai ir Konkurencijos taryba neigiamai vertina Pieno įstatymo projekto idėją
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) įspėja, kad Seimo Ekonomikos komiteto parengtame Pieno įstatymo projekte numatytos priemonės gali pažeisti Konkurencijos įstatymą, Konstituciją bei Europos Sąjungos (ES) laisvosios prekybos principus. Apie tai,...