- Giedrius Gaidamavičius, Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Metinė infliacija rugpjūtį siekė 22,4 proc., o per mėnesį prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Tai didžiausia metinė infliacija šalyje nuo 1996 metų rugsėjo, kai ji siekė 22,3 procento.
Tuo metu vidutinė metinė infliacija (dvylika paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutiniu kainų lygiu) rugpjūtį buvo 14,8 procento.
Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, pieno ir jo produktų, elektros, duonos ir grūdų produktų, šilumos energijos kainų padidėjimas bei degalų, daržovių kainų sumažėjimas.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, šilumos, elektros, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, aliejaus ir riebalų, automobilių, daržovių kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,2 proc., paslaugų – 0,6 proc., per metus – atitinkamai 26,5 proc. ir 12,5 procento.
Ekonomistai: rugpjūtį – paskutinis infliacijos „pasispardymas“
Infliacija pasiekė piką, o rugsėjo mėnesį ji turėtų mažėti, sako ekonomistai.
Vis dėlto banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kitą mėnesį metinė infliacija dar gali siekti arba viršyti 20 proc.
„Tikėtina, kad jau yra pikas, nes praėjusiais metais rugsėjo mėnesį infliacija šoktelėjo labai ženkliai. Tai dėl palyginamosios bazės tiesiog ji bus mažesnė, bet dar gali viršyti 20 procentų ir rugsėjo mėnesį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad rugpjūtį buvo paskutinis infliacijos „pasispardymas“. Anot jo, didesnę nei prognozuota metinę infliaciją rugpjūtį lėmė dideli elektros kainų šuoliai rinkoje ir dar labiau pabrangę maisto produktai.
Manome, kad pikas jau yra pasiektas, aišku, vienas veiksnys sunkiai prognozuojamas – tai elektros ir dujų kainos.
„Buvo dideli elektros kainų šuoliai rinkoje, kitas veiksnys – dar labiau pabrangę maisto produktai, kas nebūdinga vasaros mėnesiams. Rugpjūtį matėme maisto produktai buvo net 30 proc. brangesni nei prieš metus, tai šie du veiksniai dar pakėlė kainų lygį, bet vis tiek dabar jau matome paskutinį infliacijos pasispardymą“, – BNS ketvirtadienį sakė N. Mačiulis.
„Manome, kad pikas jau yra pasiektas, aišku, vienas veiksnys sunkiai prognozuojamas – tai elektros ir dujų kainos, bet kadangi Vyriausybė imasi kainų įšaldymo, tai net jei ir rinkoje kaina kils, galutiniai vartotojai to nejaus, dėl to vartotojų kainų indeksas turėtų šiuo metu pasiekti piką“, – pridūrė jis.
Pasak Ž. Maurico, kylančios elektros ir dujų kainos kol kas stabdo vartotojų kainų stabilizavimą ar kritimą.
„Galimą kainų stabilizaciją ar kritimą stabdo tebesitęsianti drama dujų ir elektros rinkoje. Ji sukuria bendrą foną, kad viskas ir toliau brangsta, nors iš tiesų, pavyzdžiui, degalai, metalai yra atpigę, kitos žaliavos nustojo brangusios“, – teigė Ž. Mauricas.
„Tai sukuria bendrą įspūdį, kad viskas toliau brangs, įmonėms brangs kaštai, todėl įmonės, kol dar yra galimybės, kiek įmanoma, stengiasi tas kainas didinti“, – pridūrė ekonomistas.
Ž. Mauricas prognozuoja, kad jau spalį infliacija turėtų būti žemesnė nei 20 proc., o dviženklė infliacija turėtų išlikti iki kitų metų pavasario pabaigos.
Pasak „Swedbank“ analitiko N. Mačiulio, atpigusi nafta ir atpigusios kitos žaliavos, pramoniniai metalai, kai kurios maistinės žaliavos leidžia tikėtis, kad kainų augimas bus daug lėtesnis, o kai kuriais atvejais kainos mažės.
Anot jo, infliacijos tempo mažėjimo tikėtis leidžia ir faktas, kad prekių transportavimas iš Kinijos jau atpigo dukart, palyginti su piku prieš metus.
„Mes stebėjome dvejų metų laikotarpį, kai konteinerių gabenimas iš Kinijos kainavo beprotiškai daug, vieno konteinerio gabenimas kainavo 14 tūkst. eurų, kai įprasta kaina buvo 2-3 tūkst. eurų, dabar ta kaina sumažėjo iki 7 tūkst. eurų, tai irgi turės įtakos infliacijos mažėjimui“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Visgi svarbiausias, veiksnys, kuris prislopins kainas, pasak jo – išsikvepianti paklausa tiek eksporto, tiek vidaus rinkose.
„Matome lėtėjantį pramonės augimą, net susitraukia kai kurios apdirbamosios gamybos sektoriai, mažėja mažmeninė prekyba“, – teigė N. Mačiulis.
„Europos Centrinis Bankas šiandien (ketvirtadienį – BNS), už penkių valandų rekordiniais tempais padidins bazines palūkanų normas 75 baziniais punktais, tai irgi sumažins gyventojų galimybes skolintis, vartoti, visi šitie veiksniai sumažins infliaciją, bet bloga naujiena šitoje aplinkoje, kad infliacija mažės dėl mažėjančios paklausos, mažėjančio vartojimo, dėl neigiamų ekonominių tendencijų“, – kalbėjo jis.
N. Mačiulio vertinimu, dabartinėje situacijoje centriniai bankai turi vienintelį instrumentą prislopinti rekordinę infliaciją daugelyje šalių – sukeliant bent trumpalaikę recesiją, todėl tikėtina, kad taip ir bus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...