- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės posėdyje mokesčių reformai pritarus, projekto paketas Seime bus pateiktas ateinančią savaitę. Tačiau šiai reformai metinėje kalboje prezidentas Gitanas Nausėda pažėręs kritikos sulaukė ir kai kurių ekonomistų palaikymo. Pastarieji sutinka su prezidento kritika mokesčių reformai ir netgi kelia klausimą, ar ji išvis gali būti teikiama. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.
– Pradėsiu nuo jūsų paties iškelto klausimo – ar mokestinės reformos teikimas, atsižvelgiant į buvusį vadinamąjį čekiukų skandalą, yra moralus?
– Man atrodo, kad nemoralus, užtai tokį komentarą ir parašiau. Iš vienos pusės eina kalba apie mokesčių didinimą tiems žmonėms, kurie deklaruoja savo pajamas, moka mokesčius, ir jiems sakoma, kad moka nepakankamai, kad susimokėtų daugiau. Kita vertus, mes turime žmones, kurie ne visiškai teisingai leido valstybės ir tų pačių mokėtojų pinigus.
– Išsakyta prezidento kritika mokesčių reformai – kur valstybės vadovas yra teisus, o gal kažką ir praleido?
– Na, valstybės vadovas labai aiškiai pabrėžia, bene pirmą kartą išgirdome, kad jo požiūris yra dėl individualios veiklos, dėl tų aktyvių žmonių, kurie patys sugeba užsitikrinti sau gyvenimą. Nereikėtų dar kartą jiems dirti kailio.
– Kur jūs pats asmeniškai matote didžiausius reformos trūkumus?
– Trūkumai prasidėjo nuo pat pradžių. Tai yra labai blogai organizuotas darbas, vėliau išmestas paketas, kur darbo grupė uždavė klausimą, kieno jis yra ir kas jį kūrė, nes tai neatsišaukė į prieš tai aptartus klausimus, na ir paskutinis yra šios dienos klausimas – tai yra, kai, pavyzdžiui, verslas ir visuomenė sužinojo apie teikiamą mokesčio projektą korektūromis iš žiniasklaidos. Jeigu žurnalistai nebūtų parašę, tai šiandien šis paketas būtų tikriausiai priimtas ir niekas apie jį nežinotų. Tai niekaip nepapuola į socialinio dialogo rėmus ir deklaracijas apie tai, kad bus susitarta, nes mokesčiai turi būti sutarti tarp verslo, valdžios ir visuomenės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs taip pat akcentuojate, kad paskutinius 10-15 metų visą laiką buvo kreipiamas dėmesys į mažiausias pajamas gaunančius žmones. Bet tada kyla klausimas, ar sąžininga didesniais mokesčiais apkrauti tuos, kurie tiesiog uždirba daugiau. Juk tai ir ta pati vidurinioji klasė. O daugelis ekonomistų yra vieningi, jog vidurinioji klasė lygu sveikai ekonomikai.
– Mes turėtume remti viduriniąją klasę, kad ji temtų visą šalį į priekį. Šitame mokesčių pakete mes matome atvirkštinį veiksmą t. y. individualios veiklos apmokestinimą, sulyginimą su darbo santykiais, neva siūlant be darbo esantiems žmonėms pašalpas, nors neaišku kaip individualios veiklos vykdytojas gali paprašyti pašalpos, neaišku, kada jis dirba ir kada nedirba. Kitas dalykas – mokestinės lengvatos arba galimybė vidurinei klasei, ypatingai jaunoms šeimoms, susigrąžinti iki 300 Eur. per metus savo sumokėtų mokesčių, taip skatinant žmones taupyti arba kaupti vaikų mokslams. Ši lengvata kainuoja nedaug, 40 mln. Eur. per metus šaliai, bet tas procesas bus taip pat stabdomas. Tai tokių kritikos taškų iš tiesų yra ir eilinį kartą nemylima yra vidurinioji klasė, o ypatingai jaunos šeimos su vaikais.
Man, tiesą pasakius, labai keistai atrodys, kai liberalių pažiūrų žmonės balsuos už mokesčių didinimą.
– Jūsų paminėta individuali veikla – ne tik politikų, bet net ir kai kurių jūsų kolegų dažnai vadinama „gyvulių ūkiu“ – apima šimtus tūkstančių gyventojų. Tad kyla klausimas, ar čia tikrai tie, kurie gyvena geriausiai, kuriuos reikėtų labiausiai ir apmokestinti?
– Aš manau, kad kartais vertindami žmones sumaišo individualią laiką ir verslo liudijimus, kurie buvo skirti labai mažai veiklai, pavyzdžiui, kažkokiems rankdarbiams. Ir paskui po verslo liudijimais atsirado tokios veiklos kaip nekilnojamo turto nuoma ir kitos veiklos nešančios didesnes pajamas, kur mokama mažiau mokesčių. Individuali veikla vis tik yra, kai žmonės patys bando kažkokį minimalų versliuką daryti, kitas dalykas – kai žmogus, netgi turintis darbo santykių, papildomai piešia, rašo ar veda renginius ir gauna nedideles papildomas pajamas, ir dabar bandoma tas pajamas apmokestinti. Tai tikrai neatrodo, kad šitie aktyvūs žmonės labai pelnosi ir turėtų būti baudžiami už tai.
– Turbūt turėtų tiesiog sėdėti ramiai ir niekur neišsišokti, nieko papildomai nedaryti.
– Procesai bus keli. Dalis žmonių pereis į aukštesnį akcinės bendrovės lygį ir prisiims perteklinį administravimą, dalis iš tiesų nutrauks veiklą, nes per metus bus gaunama tik keli šimtai eurų. Dar kiti galbūt mokės didesnius mokesčius. Čia bus skirtingi variantai, bet iš to Lietuva vargu ar išloš.
– Ir pabaigai, trumpai, kaip jūs prognozuojate, ar bus ši mokesčių reforma galbūt net „stumiama buldozeriu“?
– Na, paskutinius pusę metų ji yra stumiama įvairiais įmanomais ir neįmanomais kampais. Kaip pavyks – man, tiesą pasakius, labai keistai atrodys, kai liberalių pažiūrų žmonės balsuos už mokesčių didinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai16
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu14
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje7
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...