- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansiniai sukčiai, ilgą laiką viliodavę pinigus daugiausia telefoniniais skambučiais, kuria naujas schemas – apsimeta investicijų konsultantais ar bankų atstovais, pardavinėja neegzistuojančius produktus, manipuliuoja jausmais. Nepaisant to, populiariausiu pinigų išviliojimo būdu vis dar išlieka telefoniniai skambučiai – su jais susidūrė daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, kurių atsparumą manipuliacijoms tikrino sukčiautojai.
Patikrinta schema
„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos, kurią inicijavo Medicinos bankas, duomenimis, su finansinio sukčiavimo atvejais nesusidūrė tik kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių. Susidūrę su tokiais atvejais nurodo, kad dažniausiai pasitaiko telefoninio sukčiavimo atvejų, kai prašoma atsiskaityti už neva patirtą žalą (35 proc.) arba bandoma įtikinti atskleisti e. banko ar kitus jautrius duomenis (31 proc.).
„Telefoniniai skambučiai išlieka vienu populiariausių sukčiavimo būdų. Paprastai žmogus sulaukia skambučio ir atsiliepęs išgirsta, kad jo artimajam nutiko nelaimė, pavyzdžiui, eismo įvykis. Tada prašoma atvykti į tam tikrą vietą ir atvežti sukčiui pageidaujamą sumą pinigų arba šią sumą pervesti į jo sąskaitą, kad nereikėtų kviesti policijos ir pildyti eismo įvykio deklaracijos“, – sakė banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
Pavojingas laikotarpis
Kitas populiarus finansinio sukčiavimo būdas – prisidengimas įvairiomis investavimo schemomis. Atpažinti tokį lėšų išviliojimo būdą teko beveik kas trečiam apklausos dalyviui (29 proc.), tačiau pastebima, kad su tokiomis schemomis dažniau susiduria vyrai (34 proc.) ir aukštesnio išsilavinimo respondentai (30 proc.).
„Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę. Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš paties jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų – dažniausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybiškai sukurtas, o nurodyti kontaktiniai duomenys – išgalvoti“, – teigė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad artėjant šventėms ir kalėdiniams išpardavimams, padaugėja ir bandymų sukčiauti. Dažnai internetiniai sukčiai apsimeta pardavėjais ir siūlo telefonus, kompiuterius ar kitus produktus už žemesnę negu rinkos kainą. Susidomėjusio pirkėjo prašoma kuo greičiau apmokėti avansu, tačiau prekė jo taip ir nepasiekia.
„Todėl labai svarbu išlikti budriems visu šventiniu laikotarpiu – nespausti neaiškių nuorodų, nepasitikėti skambučiais iš nežinomų numerių, saugoti banko ar kitus jautrius duomenis, atsargiai vertinti visokias nemokamas pramogas ar laimėjimus, konkursus, prekes ir paslaugas už nepaaiškinamai žemą kainą“, – pataria specialistas.
Labai svarbu išlikti budriems viso šventinio laikotarpio metu – nespausti neaiškių nuorodų, nepasitikėti skambučiais iš nežinomų numerių.
Atsiranda ir naujų
P. Gotautas tikino, kad sukčiai sugalvoja vis naujų schemų ar apgavysčių, todėl atidžiai vertinti reikia ne tik telefoninius skambučius ar nežinomas investicijų bendroves. Pavyzdžiui, pastaruoju metu itin populiarėja žinutės su netikromis nuorodomis – paspaudus jas, žmogus nukreipiamas į banko puslapį, kuris iš pažiūros atrodo patikimai. Vėliau jo prašoma suvesti jautrius duomenis ir prisijungimus, tačiau visus šiuos duomenis pasisavina sukčiai.
„Atsiminkite, kad bankas niekada nesiunčia žinučių, kuriose būna aktyvios nuorodos, ir niekada nerašo savo klientams per „Whatsapp“ arba „Viber“ programėles. Geriausia, ką galite padaryti, jei nesate tikri, – paskambinti arba parašyti bankui ir paklausti apie susiklosčiusią situaciją“, – sako jis.
Kita lėšų išviliojimo schema – reklaminės juostos su nuorodomis į kenkėjiškus puslapius. Naršant internete galima pastebėti tokių reklamų, kurios siūlo nemokamai atsisiųsti filmų ar dainų, atsiimti tik jums skirtą dovaną. Paspaudęs ant tokių reklamų, žmogus nukreipiamas į sukčių sukurtą puslapį, kuriame ne tik siekiama išvilioti asmeninius duomenis, bet ir užkrėsti telefoną ar kompiuterį kenkėjiškomis programomis.
„Siūlyčiau dar atidžiau ir priekabiau vertinti tiek bandymus išsireikalauti neva artimųjų padarytą žalą ar išsipirkti, kaip mėgstama daryti išgalvotų eismo įvykių atvejais, tiek neįtikimus pasiūlymus užsidirbti ar atsiimti prizus. Sukčiai naudojasi psichologiniais triukais, vilioja sumažinti žalą arba greitai praturtėti. Turėtume patys savęs paklausti, kaip, kokiu būdu jie gavo asmeninius kontaktus, kodėl tiek daug laiko skiria įtikinėjimams, kas bus, jei juos prileisiu prie savo banko sąskaitos arba pats atnešiu grynųjų“, – reziumuoja pašnekovas.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko nuo šių metų spalio 23 d. iki lapkričio 3 d. Joje dalyvavo 1 011 žmonių, kurių amžius – 18–75 metai.
„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos, kurią inicijavo Medicinos bankas, duomenimis, su finansinio sukčiavimo atvejais nesusidūrė tik kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių. Susidūrę su tokiais atvejais nurodo, kad dažniausiai pasitaiko telefoninio sukčiavimo atvejų, kai prašoma atsiskaityti už neva patirtą žalą (35 proc.) arba bandoma įtikinti atskleisti e. banko ar kitus jautrius duomenis (31 proc.).
„Telefoniniai skambučiai išlieka vienu populiariausių sukčiavimo būdų. Paprastai žmogus sulaukia skambučio ir atsiliepęs išgirsta, kad jo artimajam nutiko nelaimė, pavyzdžiui, eismo įvykis. Tada prašoma atvykti į tam tikrą vietą ir atvežti sukčiui pageidaujamą sumą pinigų arba šią sumą pervesti į jo sąskaitą, kad nereikėtų kviesti policijos ir pildyti eismo įvykio deklaracijos“, – sakė banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.
Pavojingas laikotarpis
Kitas populiarus finansinio sukčiavimo būdas – prisidengimas įvairiomis investavimo schemomis. Atpažinti tokį lėšų išviliojimo būdą teko beveik kas trečiam apklausos dalyviui (29 proc.), tačiau pastebima, kad su tokiomis schemomis dažniau susiduria vyrai (34 proc.) ir aukštesnio išsilavinimo respondentai (30 proc.).
„Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę. Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš paties jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų – dažniausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybiškai sukurtas, o nurodyti kontaktiniai duomenys – išgalvoti“, – teigė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad artėjant šventėms ir kalėdiniams išpardavimams, padaugėja ir bandymų sukčiauti. Dažnai internetiniai sukčiai apsimeta pardavėjais ir siūlo telefonus, kompiuterius ar kitus produktus už žemesnę negu rinkos kainą. Susidomėjusio pirkėjo prašoma kuo greičiau apmokėti avansu, tačiau prekė jo taip ir nepasiekia.
„Todėl labai svarbu išlikti budriems visu šventiniu laikotarpiu – nespausti neaiškių nuorodų, nepasitikėti skambučiais iš nežinomų numerių, saugoti banko ar kitus jautrius duomenis, atsargiai vertinti visokias nemokamas pramogas ar laimėjimus, konkursus, prekes ir paslaugas už nepaaiškinamai žemą kainą“, – pataria specialistas.
Atsiranda ir naujų
P. Gotautas tikino, kad sukčiai sugalvoja vis naujų schemų ar apgavysčių, todėl atidžiai vertinti reikia ne tik telefoninius skambučius ar nežinomas investicijų bendroves. Pavyzdžiui, pastaruoju metu itin populiarėja žinutės su netikromis nuorodomis – paspaudus jas, žmogus nukreipiamas į banko puslapį, kuris iš pažiūros atrodo patikimai. Vėliau jo prašoma suvesti jautrius duomenis ir prisijungimus, tačiau visus šiuos duomenis pasisavina sukčiai.
„Atsiminkite, kad bankas niekada nesiunčia žinučių, kuriose būna aktyvios nuorodos, ir niekada nerašo savo klientams per „Whatsapp“ arba „Viber“ programėles. Geriausia, ką galite padaryti, jei nesate tikri, – paskambinti arba parašyti bankui ir paklausti apie susiklosčiusią situaciją“, – sako jis.
Kita lėšų išviliojimo schema – reklaminės juostos su nuorodomis į kenkėjiškus puslapius. Naršant internete galima pastebėti tokių reklamų, kurios siūlo nemokamai atsisiųsti filmų ar dainų, atsiimti tik jums skirtą dovaną. Paspaudęs ant tokių reklamų, žmogus nukreipiamas į sukčių sukurtą puslapį, kuriame ne tik siekiama išvilioti asmeninius duomenis, bet ir užkrėsti telefoną ar kompiuterį kenkėjiškomis programomis.
„Siūlyčiau dar atidžiau ir priekabiau vertinti tiek bandymus išsireikalauti neva artimųjų padarytą žalą ar išsipirkti, kaip mėgstama daryti išgalvotų eismo įvykių atvejais, tiek neįtikimus pasiūlymus užsidirbti ar atsiimti prizus. Sukčiai naudojasi psichologiniais triukais, vilioja sumažinti žalą arba greitai praturtėti. Turėtume patys savęs paklausti, kaip, kokiu būdu jie gavo asmeninius kontaktus, kodėl tiek daug laiko skiria įtikinėjimams, kas bus, jei juos prileisiu prie savo banko sąskaitos arba pats atnešiu grynųjų“, – reziumuoja pašnekovas.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko nuo šių metų spalio 23 d. iki lapkričio 3 d. Joje dalyvavo 1 011 žmonių, kurių amžius – 18–75 metai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mergaitės pagrobimu įtariamas G. Filipavičius – pakaltinamas
Vaiko pagrobimu Kaune įtariamas Gediminas Filipavičius galės stoti prieš teismą, jis gali atsakyti už savo veiksmus, nustatė ekspertai. ...
-
Riaušių byloje liudijęs P. Gražulis: šita byla išprovokuota valdančiosios daugumos atstovų2
Vilniaus miesto apylinkės teismui tęsiant 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimą, teisme ketvirtadienį liudijo eksparlamentaras Petras Gražulis. Politikas teigė manantis, kad neramumai prie Seimo buvo išprovokuoti valdančiosios dau...
-
Brutalų išpuolį lydėjusi tyla pasiteisino: įtariamasis kaunietės išžaginimu įkliuvo per mėnesį1
Po beveik mėnesį trukusių intensyvių paieškų šiandien ryte Kauno teisėsaugininkai sulaikė įtariamąjį paskutinį balandžio sekmadienį Savanorių prospekte išžaginusį jauną moterį. ...
-
Po grasinimų Seimo nariui įvestas planas „Skydas“: sostinės policijai prireikė kolegų pagalbos4
Portalui kauno.diena.lt pavyko išsiaiškinti, kad trečiadienio vakaro sumaištis Kėdainiuose, kurioje, kaip jau pranešta, neapsieita ne tik be specialiųjų tarnybų, bet ir be antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras&ldq...
-
Iš keturių savivaldos politikų prokuratūra siekia priteisti per 34 tūkst. eurų nepagrįstų išmokų
Viešojo intereso gynimo prokurorai teismui pateikė keturis civilinius ieškinius, kuriais iš esamų ir buvusių tarybos narių siekia priteisti daugiau nei 34 tūkst. eurų nepagrįstų išmokų. ...
-
Teismas birželį skelbs, ar skirs naują lingvistinę ekspertizę O. Šurajevo byloje
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį komiko Olego Šurajevo byloje dar kartą apklausė kaltinamojo kalbos ekspertizę atlikusią specialistę Samantą Kietytę. Teismas nutarė, kad birželį bus paskelbta, ar šioje byloje bus skirta...
-
Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis baltarusis pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą
Medininkų pasienio kontrolės punkte pasieniečiai sulaikė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintį Baltarusijos pilietį. Jis pareigūnams pateikė, įtariama, suklastotą baltarusišką vairuotojo pažymėjimą. ...
-
Tarnybinis romanas už grotų: buvusią pareigūnę siūloma bausti švelniau nei ja pasinaudojusį kalinį2
Kauno apygardos teismas išėjo rašyti nuosprendžio skandalingoje buvusios Pravieniškių kalėjimo pareigūnės, kaltinamos dėl romano su kaliniu piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, byloje. Jau apie 20 metų už grotų praleidęs jos ben...
-
Vilniuje iš garažo pavogti BMW ir „Porsche“ automobiliai: savininkas prašo visuomenės pagalbos12
Sostinėje ketvirtadienį pranešama apie du pavogtus automobilius – „BMW M5“ ir „Porsche Macan“. ...
-
Teismas: Konkurencijos taryba pagrįstai neleido jungtis „Cgates“ ir „Splius“
Konkurencijos taryba pagrįstai neleido televizijos ir interneto paslaugų teikėjai „Cgates“ įsigyti telekomunikacijų bendrovę „Splius“, galutinai nusprendė teismas. ...