- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektus svarstančius Vyriausybę ir Seimą, kviesdama pritarti įstatymo pataisoms ir įteisinti galimybę iš pluoštinės kanapės augalo gaminti didesnės pridėtinės vertės gaminius bei produktus, tarp jų – maistą ir maisto papildus, farmacijos produktus, kosmetiką, pašarus, veterinarijos produktus.
Pasak pramonininkų, Lietuva gali prarasti 300 mln. eurų potencialių investicijų ir iki 850 mln. eurų potencialios pridėtinės vertės dėl nesugebėjimo įstatymuose nubrėžti aiškios takoskyros tarp daugybės tradicinių ir inovatyvių produktų gamyboje naudojamos pluoštinės kanapės ir psichotropinės kanapės.
Pramonininkai taip pat siūlo įstatyme aiškiai numatyti viso augalo perdirbimo galimybę, įvesti aiškius ir įgyvendinamus reikalavimus gamybai ir kokybės kontrolei.
„Lietuvos verslas ir ūkininkai dėl įstatymų netobulumo ir neapibrėžtumo atsiduria nelygiose konkurencinėse sąlygose. Su šiuo metu įstatyme numatytais apribojimais prarandame ne tik galimybę gaminti, vykdyti mokslinius tyrimus bei gaminti jau pasaulinėje rinkoje esančius produktus. Dėl galiojančių netobulų teisės aktų, negalėdami perdirbti Lietuvoje viso augalo, liekame žemos pridėtinės vertės grandinės dalyje, o visą pelną atiduodame perdirbėjams ir galutinių produktų gamintojams Europoje ir JAV“, – pranešime cituojamas LPK viceprezidentas Dalius Gedvilas.
Šiuo metu Lietuvoje leidžiama gaminti produktus tik iš pluoštinių kanapių sėklų ir šiaudelių, tuo tarpu kitose ES šalyse, JAV ir Kanadoje leidžiama perdirbti visą augalą ir iš jo gaminti aukščiausios pridėtinės vertės produktus.
LPK duomenimis, nuo 2013 m., kai buvo priimtas Pluoštinių kanapių įstatymas, šio augalo pasėlių plotai Lietuvoje išaugo 15 kartų nuo 282 iki 4000 hektarų 2018 metais. Praeitais metais Lietuvoje kanapes augino 182 ūkininkai, tačiau dauguma jų yra priversti žaliavą vežti supirkėjams ir gamintojams į užsienį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: dėl spartesnio „Rail Baltica“ vystymo turėsime diskutuoti su ES institucijomis
Kalvarijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „Rail Baltica“ vystymas yra sulėtėjęs dėl išaugusios projekto kainos, kuri gąsdina partnerius. Anot jo, siekiant spartesnio projekto įgyvendinimo reikės diskusijų ...
-
G. Nausėda: Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos srities eurokomisaro portfelį
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos, o ne užsienio politikos sritį kuruojantį Europos komisaro portfelį. ...
-
Atostogos – oro uoste: gali tekti apsišarvuoti kantrybe
Po penktadienio pasaulinės IT sistemų krizės pasipylė turistų aimanos dėl atšauktų, kelioms valandoms ar pusei paros nukeltų skrydžių. ...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos ir BVP santykis – perpus mažesnis už ES vidurkį3
Lietuvos valdžios pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 29,226 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. metų bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo perpus mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo Eurostato pirmadienį pask...
-
LEA: mažiausios kelionės išlaidos antrąjį metų ketvirtį – važiuojant elektromobiliu
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad, antrąjį metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, mažiausios kelionės išlaidos degalams, norint įveikti 100 km atstumą, ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu. ...
-
Jūrų pajėgos ketina pirkti naują laivą gelbėjimo ir teršalų likvidavimo funkcijoms1
Karinės jūrų pajėgos ketina įsigyti laivą, galėsiantį atlikti gelbėjimo ir teršalų likvidavimo darbus. ...
-
Gamintojų kainos Lietuvoje per metus pakilo vienintelėje iš Baltijos valstybių
Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos valstybių, praėjusį mėnesį užfiksuotas teigiamas pramonės produkcijos gamintojų kainų pokytis per metus, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Valstybių skolos lygis euro zonoje pirmąjį 2024 m. ketvirtį siekė 88,7 proc. BVP
2024 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis euro zonoje siekė 88,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 82 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje BVP ir skolos...
-
Už elektrą permoka beveik 500 tūkst. Lietuvos vartotojų: pakloja šešis kartus didesnes sumas?17
Valstybinis reguliuotojas skaičiuoja, kad pusė milijono vartotojų Lietuvoje permoka už elektrą. Vis dar yra tokių, kurie už elektros kilovatvalandę pakloja po beveik 60 centų, nors biržoje kainos kone šešis kartus mažesnės. ...
-
„Litgrid“: praėjusią savaitę vietos elektrinės užtikrino 64 proc. elektros suvartojimo
Praėjusią savaitę saulės jėgainės ir toliau užtikrino didelę dalį vietos gamybos, o elektros kainą mažėjo 1 proc. ...