- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad per pirmuosius tris mėnesius būsto šildymo kompensacija Lietuvoje pasinaudojo dvigubai daugiau gyventojų nei pernai. Nors kompensacijoms už centralizuotą šildymą pirmąjį ketvirtį valstybė skyrė tiek pat lėšų, kiek per visus praėjusius metus, paneša LNK.
Daugiausia paramą gavusiųjų yra Visagine, kur šilumos išlaidos kompensuotos penktadaliui gyventojų. Sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai ir gaunantys vidutines pajamas galėjo pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas.
„Skaičiuojame, kad anksčiau padaryti sprendimai jau leido žmonėms sutaupyti bent jau šildymo kompensacijų apie 22 mln. eurų, o dar trečdalis milijardo eurų pažeidžiamiausias visuomenės grupes pasieks nuo birželio 1-osios. Visi socialinių išmokų dydžiai vidutiniškai didėjo apie 15–20 proc. Aukščiausias prioritetas priimant sprendimus išlieka vis dar skurdo atskirties mažinimas pažeidžiamiausiai visuomenės grupei. Tačiau priemonėmis gali pasinaudoti ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Pati didžiausia įtaka, kurią fiksuojame, – pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, vienišiems tėvams ir pačias mažiausias pajamas gaunantiems asmenims“, – situaciją pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak socialinės pasaugos ir darbo ministrės, šiemet antrą kartą didinimas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) turėtų prisidėti prie skurdo mažinimo Lietuvoje. Ministrė tikisi, kad gyventojų pajamos augs sparčiau nei kainos ir aplenks labai išaugusią infliaciją. Skaičiuojama, kad pernai atlyginimas popieriuje vidutiniškai augo 200 eurų, taip pat nuo vasaros pradžios augs pensijos ir kitos socialinės išmokos.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Sodros“ duomenys rodo, kad, palyginti 2022 m. kovą ir 2021 m. kovą, šalies gyventojų užimtumas didėjo 3,4 proc., o apdraustųjų, kurie dirbo visą mėnesį, vidutinis darbo užmokestis augo 14,3 proc. Pajamos popieriuje didėjo beveik 200 eurų. Žiūrint aritmetiškai, prognozuojama infliacija žmonių pajamas turėtų aplenkti, tačiau, kaip ir minėjau, yra sunkiai nuspėjama kainų dinamika ir visa tai yra dėl neapibrėžtumo – Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste, tiek energijos išteklių, tiek maisto kainų. Pajamų augimas turėtų labiausiai sušvelninti augančias kainas, išlaikyti perkamąją galią ypač pažeidžiamose visuomenės grupėse tam, kad kainų kilimo įtaka būtų kuo mažesnė. Pirminis tikslas išlaikyti perkamąją galią, antrinis – turėti teigiamų skurdo mažinimo tendencijų“, – sakė pašnekovė.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertų atlikta analizė rodo, kad įsijungusios priemonės, kurios tiek nuo sausio mėnesio prasidėjo, tiek dabar bus papildomai nuo birželio 1 d., turės teigiamos įtakos žmonių skurdo rodikliams net ir tokiomis neapibrėžtomis ekonominėmis aplinkybėmis. Mūsų skaičiavimais, dėl NPD, socialinių išmokų ir pensijų didinimo didžiausią teigiamą poveikį pajus ypač pažeidžiamos visuomenės grupės – negalią turintys asmenys, vieniši tėvai su vaikais ir senyvo amžiaus žmonės. Negalią turinčių asmenų skurdo rodikliai gali sumažėti iki 2,4 procentinių punktų, vienišų tėvų su vaikais namų ūkiai – net iki 3,7 procentinių punktų. Senyvo amžiaus asmenų grupėje – iki 0,9 procentinių punktų“, – aiškino ji.
„Taip pat norėčiau dar kartą akcentuoti bazinių dydžių pokyčius. Dažnai žmonės klausia, kaip tai atsilieps konkrečioms išmokoms. Nors ir didžiausias dėmesys skiriamas pažeidžiamiems gyventojams, bet, padidinus bazinius socialinius dydžius, didėja ir daugelis visokių socialinių išmokų, tarp jų ir vaiko pinigai, jie mokami visiems vaikams, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, kitų kriterijų. Daugiavaikėms, nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos padidėtų beveik iki 128 eurų. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais ir jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Padidinus valstybės remiamas pajamas du kartus, išsiplėtė šildymo kompensacijų gavėjų ratas. Kalbant specifiškai apie šalpos pensijas, nuo birželio pradžios siūlome šalpos pensijų bazę didinti iki 173 eurų ir, padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 11 iki 52 eurų ir tai palies iki 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas“, – pakomentavo M.Navickienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo2
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjų
Apie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...
-
Paskutinė diena susimokėti žemės mokestį: šiemet planuojama surinkti apie 61 mln. eurų
Pentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. ...
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?9
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...