- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė (VK) ketina vertinti milijardinės vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą. Šis vertinimas įtrauktas į atnaujintą Valstybės kontrolės 2023 metų veiklos planą, jis bus atliekamas kartu su Latvijos ir Estijos audito institucijomis, pranešė VK.
„Šio tarptautinio projekto įgyvendinimas yra labai svarbus Europai ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo aspektu, ypač dabartinėmis aplinkybėmis. Visų trijų šalių auditoriai atlieka išskirtinį darbą, atidžiai stebėdami projekto eigą, sktyviai reaguodami į iššūkius ir pateikdami įžvalgas dėl galimų rizikų“, – pranešime teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Anot pranešimo, bus nagrinėjami klausimai, susiję su „Rail Baltica“ finansavimu, koordinavimu, projektavimu, planuojama įvertinti darbų vėlavimo priežastis.
Remiantis 2017 metais atlikta kaštų ir naudos analize, „Rail Baltica“ numatoma kaina yra 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.
Birželį „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalims Europos Komisija skyrė dar 928 mln. eurų, iš kurių Lietuvai numatyta 394 mln. eurų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau yra teigęs, jog „Rail Baltica“ geležinkelio tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatoma 2030 metais. Iki šiol oficialiai skelbta, kad „Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
Į Valstybės kontrolės metinį veiklos planą taip pat įtrauktas Lietuvos automobilių kelių direkcijos veiklos auditas, bus vertinama, ar užtikrinamas rezultatyvus viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų planavimas ir įgyvendinimas, Vyriausybės 2022–2030 m. regionų plėtros programa, strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pertvarka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleidė ES sankcijų apėjimo schemą: į Rusiją išvažiavę vilkikai ten ir paliekami1
Muitinės kriminalinės tarnyba (MKT) kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistais teigia nustatę ES sankcijų apėjimo schemą. ...
-
Skrydžiai į Čikagą arba Niujorką iš Lietuvos: kada tai įmanoma?
Transatlantiniai skrydžiai iš Lietuvos į Šiaurės Ameriką galimi po ketverių penkerių metų, sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. ...
-
Užmojis: iš statytojų, įrengiančių priedangas, neimti infrastruktūros plėtros įmokų
Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama. ...
-
Seimas įteisino jaunimo darbuotojo profesiją
Seimas oficialiai įteisino iki šiol įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojo profesiją. ...
-
Siūloma nustatyti skirtingas kapinių sanitarinės apsaugos zonas: priklausytų nuo kapinių dydžio
Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. ...
-
„Eurobarometras“: 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mato tarptautinės prekybos naudą
68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tarptautinė prekyba jiems teikia naudą, rodo „Eurobarometro“ ketvirtadienį paskelbta apklausa. ...
-
Seimas leido savivaldai imti rinkliavas už laivų stovėjimą1
Savivaldybės galės rinkti mokestį už upių ar ežerų laivų švartavimą ar stovėjimą ant kranto jų nustatytose vietose. ...
-
Seimas pritarė papildomoms priemonėms sporto finansavimui
Seimas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pakeitimus, kuriais, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinei sporto tarybai (NST) suteikiama daugiau funkcijų, steigiamas sportininkų atstovo institutas, įteisinamos pap...
-
„Agrovizijoje“ ieškota receptų dirbtinei priešpriešai tarp ūkininkų ir visuomenės grupių mažinti
Šių metų sausį surengtas protestas, kai į sostinę atvažiuota moderniais traktoriais, ne tik leido ūkininkams susitarti kurį laiką nepabloginti sąlygų ūkininkauti, bet ir iš esmės pakeitė jų įvaizdį. Tenka tik apgailestauti, kad t...
-
Seimas priėmė strategiją, kuri leis Lietuvai tapti klimatui neutralia valstybe3
Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą. ...