Prezidentūra sako, kad valdantiesiems svarstant apie naujas priemones gamtos taršos mažinimui, reikia ne tik didinti mokestinę naštą, tačiau ir imtis paskatų sistemos, kuri keistų įmonių bei gyventojų elgesį. Todėl, pažymi šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius, ketinama įvesti nauja automobilių taršos apmokestinimo tvarka turėtų būti suprantama tik kaip viena iš žaliojo kurso detalių.

Nuo vieno iki kito taško galima nuvažiuoti spaudžiant akceleratorių iki dugno arba, įvertinant eismo, meteorologines ir kitas sąlygas, pasirinkti saugų ir optimalų greitį. Tokia pačia logika vertėtų vadovautis ir judant „žaliuoju kursu“ dekarbonizacijos link. Koks tas saugus greitis, kuriuo siekiama tvarumo tikslų? Ar tai ekonomiškai naudingiausia ir technologiškai efektyviausia? Ar yra jau dabar, nesiverčiant per galvą, ranka pasiekiamų sprendimų nuo CO2 dūstantiems miestams?