- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepasiturintys Lietuvos gyventojai galės gauti vienkartines 100 litų kompensacijas už skaitmeninės televizijos priedėlius, teigia susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.
Pasak jo, 100 litų kompensaciją gyventojai galės gauti ir už įsigytas antenas ar televizorius, jei jie galės priimti skaitmeninės televizijos signalą.
"Manome, kad perėjimas (prie skaitmeninės televizijos - BNS) vyksta sklandžiai. Tyrimai tą irgi rodo", - penktadienį per spaudos konferenciją kalbėjo R.Vaštakas.
Vienkartines 100 litų kompensacijas galės gauti gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui siekia mažiau nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio - šiuo metu tai yra 525 litai.
R.Vaštakas konferencijoje kalbėjo, jog pagal dabartines priedėlių kainas, šimto litų turėtų pakakti skaitmeninės televizijos priedėliui įsigyti. Kompensacijos bus pradėtos teikti likus šešiems mėnesiams iki galutinės analoginės antžeminės televizijos išjungimo dienos ir bus mokamos dar tris mėnesius po analoginės antžeminės televizijos išjungimo. Kompensacijos ketinama skirti apie 32 mln. litų, jos bus dalijamos per savivaldybes.
„Kompensacija skiriama nebūtinai pačiam priedėliui. Kompensacija galės būti skiriama ir televizoriui įsigyti, galbūt ir naują anteną - tai yra bendrai keičiant įrangą“, - kalbėjo R.Vaštakas.
Anot Susisiekimo ministerijos, tyrimų duomenimis, antžeminę analoginę televiziją, kurios transliacijos bus nutrauktos 2012 metų spalio 29 dieną, vis dar žiūri 30 proc. Lietuvos namų ūkių, daugiausia jų - kaime.
Viceministras konferencijoje kalbėjo, jog netrukus prasidės naujas informacinės kampanijos etapas, kai pasitelkus įvairias žiniasklaidos priemones, gyventojai bus supažindinami su detaliomis instrukcijomis, kaip techniškai pasiruošti analoginės antžeminės televizijos išjungimui. Iki šiol gyventojus buvo siekiama supažindinti tik su faktu, jog antžeminė televizija bus išjungiama.
Išjungus antžeminę analoginę televiziją atsilaisvinusius dažnius ketinama padalyti - vieną Lietuvą dengiantį tinklą skirti Lietuvos radijai ir televizijai, dėl kitų trijų tinklų - skelbti konkursus.
R.Vaštakas pastebėjo, jog norintys žiūrėti nemokamas skaitmeninės televizijos programas jau dabar tą gali padaryti, nes Lietuvos radijo ir televizijos centras prieš septynerius metus pradėjo siųsti skaitmeninius signalus.
Tyrimų bendrovės SIC liepą-rugjūtį atlikto tyrimo duomenimis, analoginę antžeminę televiziją Lietuvoje žiūri 29 proc. namų ūkių – maždaug 350 tūkst. šeimų. Daugelis jų gyvena kaimiškose vietovėse – jose televiziją tokiu būdu žiūri beveik pusė žiūrovų. Maždaug pusė jų skaitmenine televizija ketina pradėti naudotis tik kitų metų spalį arba kai analoginė televizja jau bus išjungta. Skaitmeninę nemokamą televiziją, tyrimo duomenimis, žiūri 11 proc. Lietuvos gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Šatūnas: ES šalių kompanijos turi užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos
Eksportuojančių Europos Sąjungos (ES) šalių kompanijos, o ne valstybinės institucijos turi užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos, pirmadienį Bendrijos Užsienio reikalų taryboje kalbėjo užsienio reikalų viceministras Simonas &Scar...
-
G. Nausėda: dėl spartesnio „Rail Baltica“ vystymo turėsime diskutuoti su ES institucijomis2
Kalvarijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „Rail Baltica“ vystymas yra sulėtėjęs dėl išaugusios projekto kainos, kuri gąsdina partnerius. Anot jo, siekiant spartesnio projekto įgyvendinimo reikės diskusijų ...
-
G. Nausėda: Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos srities eurokomisaro portfelį6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos, o ne užsienio politikos sritį kuruojantį Europos komisaro portfelį. ...
-
Atostogos – oro uoste: gali tekti apsišarvuoti kantrybe
Po penktadienio pasaulinės IT sistemų krizės pasipylė turistų aimanos dėl atšauktų, kelioms valandoms ar pusei paros nukeltų skrydžių. ...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos ir BVP santykis – perpus mažesnis už ES vidurkį3
Lietuvos valdžios pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 29,226 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. metų bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo perpus mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo Eurostato pirmadienį pask...
-
LEA: mažiausios kelionės išlaidos antrąjį metų ketvirtį – važiuojant elektromobiliu
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad, antrąjį metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, mažiausios kelionės išlaidos degalams, norint įveikti 100 km atstumą, ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu. ...
-
Jūrų pajėgos ketina pirkti naują laivą gelbėjimo ir teršalų likvidavimo funkcijoms6
Karinės jūrų pajėgos ketina įsigyti laivą, galėsiantį atlikti gelbėjimo ir teršalų likvidavimo darbus. ...
-
Gamintojų kainos Lietuvoje per metus pakilo vienintelėje iš Baltijos valstybių
Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos valstybių, praėjusį mėnesį užfiksuotas teigiamas pramonės produkcijos gamintojų kainų pokytis per metus, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Valstybių skolos lygis euro zonoje pirmąjį 2024 m. ketvirtį siekė 88,7 proc. BVP
2024 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis euro zonoje siekė 88,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 82 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje BVP ir skolos...
-
Už elektrą permoka beveik 500 tūkst. Lietuvos vartotojų: pakloja šešis kartus didesnes sumas?18
Valstybinis reguliuotojas skaičiuoja, kad pusė milijono vartotojų Lietuvoje permoka už elektrą. Vis dar yra tokių, kurie už elektros kilovatvalandę pakloja po beveik 60 centų, nors biržoje kainos kone šešis kartus mažesnės. ...