Svarbiausia – ir pačiai nėščiajai, ir medikui, į kurį ji kreipiasi, žinoti, kad ji užsikrėtusi ŽIV. Jeigu ji to nežinos ir gimdys, kils rizika, kad ir vaikas bus užsikrėtęs.

Bet jeigu viskas bus daroma taip, kaip priklauso, ta rizika sumažės iki 0,5 proc. Taip mano infekcinių ligų gydytoja Vilniaus universiteto docentė Raimonda Matulionytė.

Apie tai – žurnalistės pokalbis su gydytoja.

– Koks jūsų – kaip medikės, kaip moters – požiūris į tai, kad ŽIV infekuotos moterys gimdo? Mūsų visuomenėje toks žingsnis smerkiamas.

– Kiekviena moteris turi pasirinkimą. Ji – laisvas žmogus. Ir jeigu yra galimybė gimdyti, kodėl ne? Motinystė – tai kiekvienos moters didysis šauksmas. Ir jeigu ji gyvenime suranda meilę, tad kodėl to šauksmo neįgyvendinus? Niekur nepasakyta, kad toms moterims nerekomenduojama gimdyti. Jos turi lygiai tokį patį pasirinkimą, kaip ir kitos.

– Gal prisimenate, kada į jus kreipėsi pirmoji ŽIV infekuota besilaukianti moteris? Ar jūsų tai nešokiravo?

– Ne, nešokiravo. Medicinoje viskas puikiai apibrėžta. Yra atskiros rekomendacijos, prevencijos ŽIV infekuotoms nėščiosioms. Viskas daroma pagal jas. Moteris gydome pagal pasaulyje patvirtintas schemas – ką ir kokiu momentu reikia daryti. Jeigu moteris viską daro, kaip rekomenduoja gydytojai, nedingsta iš medikų akiračio ir yra jų stebima, lieka tiktai 0,5 proc. tikimybė pagimdyti užkrėstą vaiką.

– Kiek gydote infekuotų moterų dabar?

– Dabar turiu tris nėščias infekuotas pacientes. Viena jų prieš kelias dienas pagimdė.

– Ar tikrindama nėščiąsias mūvite medicinines pirštines?

– Ne. Jas tikrinu, apžiūriu taip, kaip ir kitus pacientus. ŽIV infekcija perduodama tiktai per kraują ir lytiniu būdu.

Svarbiausia – ir pačiai moteriai, ir medikui, į kurį ji kreipiasi, žinoti, kad ji užsikrėtusi ŽIV. Nes jeigu ji to nežinos ir gimdys, tikrai kils 20–30 proc. rizika, kad vaikas bus užsikrėtęs ŽIV. Bet jeigu viskas bus daroma taip, kaip priklauso, ta rizika sumažės iki 0,5 proc.

Lietuvoje visų moterų vaikai, kurioms ŽIV buvo diagnozuotas per nėštumą ir kurioms buvo taikomas prevencinis gydymas, gimė neužsikrėtę. Užsikrėtę vaikai gimė tik toms moterims, kurios nežinojo, kad yra infekuotos arba tai ignoravo ir nieko nedarė.

– ŽIV, AIDS vis dar laikoma mirtina liga, kurios bijoma kaip maro. Ar šiuolaikiniai vaistai leidžia ligą kontroliuoti?

– Visiškai. Aišku, labai daug įtakos turi tai, kad žmogus laiku kreipiasi į medikus. Tik sužinojo, kad yra užsikrėtęs ŽIV, ir turi kreiptis. Nustatoma imuniteto būklė ir pagal ją pacientas atitinkamai stebimas.

Vėliau, kai jau būtina, jam skiriami antiretrovirusiniai vaistai. Kuo toliau, tuo labiau vaistai tobulėja. Retai būna, kad pacientas jų netoleruotų, negalėtų gerti dėl kokių nors didelių šalutinių reiškinių.

Jei ŽIV infekuotas žmogus reguliariai vartoja vaistus ir nėra užsikrėtęs hepatitu C, jo išgyvenamumas nedaug skiriasi nuo kitų žmonių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2012 01 01) šalyje registruotas 71 ŽIV infekuotos nėsčiosios gimdymas. Pernai gimdė 5 ŽIV užsikrėtusios moterys. Šiuo metu Lietuvoje registruoti du ŽIV infekuoti vaikai.

ULAC duomenimis, nuo 1988 m. iki 2012 m. sausio 1 d. Lietuvoje nustatyta 1900 ŽIV infekuotų asmenų. Iš viso per šį laikotarpį registruoti 295 AIDS atvejai.