- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos muzikinis teatras didžiąsias metų šventes pasirinka pakiliai. Į sceną žengia du pasakiški spektakliai visai šeimai.
Mažiems ir dideliems – spektaklių lietus
Į rampos šviesą veržiasi atnaujintas baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“, pakeliui –kalėdinė premjera „Stebuklų valanda“.
Dar publikos laukia tradiciniai šventiniai spektakliai – „Vienos kraujas“, „Štrausiana“, „Traviata“.
Jau šį savaitgalį vaikai, jaunuoliai ir suaugusieji kviečiami panirti į gražiųjų žiemos pasakų pasaulį.
Penktadienį ir šeštadienį bus rodomas šokio spektaklis "Spragtukas".
Šiuolaikiniam žiūrovui – šiuolaikinis „Spragtukas“
Prieš metus Klaipėdos muzikiniame teatre pastatytas „Spragtukas“ pagal visame pasaulyje populiaraus P.Čaikovskio baleto muziką intriguoja modernumu.
Šiuolaikišką E.T.A. Hofmano pasakos versiją pateikė choreografė ir režisierė Marija Simona Šimulynaitė. „Spragtukas“ į žiūrovus pažvelgs per XXI amžiaus prizmę, per mūsų laikų pasaulį ir jo galimybes, per tradicijų suvokimą bei jų svarbą dabarties žmogui. Kalėdinėje puotoje magas ieškos jaunos mergaitės ir suras. Ji – Marija, kuriai atiduos medinį Spragtuką. Ar išties nuoširdi meilė panaikins užkeikimus, atsakymo žiūrovai sulauks pasižiūrėję spektaklį.
Sugrįš „Snieguolė ir septyni nykštukai“
Sekmadienį scenoje karaliaus baletas. B.Pavlovskio „Snieguolė ir septyni nykštukai“ – vienintelis tikras baleto spektaklis Klaipėdos muzikinio teatro repertuare, kiti – šokio spektakliai. Anot baleto trupės vadovo Vaclovo Sasnausko, būtent todėl šis pastatymas brangintinas ir ypatingai džiuginantis.
„Baletas – jaunystės menas. Jauna, kylanti balerina Aušra Krasauskaitė atlieka ir pagrindinį Snieguolės vaidmenį. Spektakliui ši balerina suteikė ypatingo žavesio bei ekspresijos“, – mano V.Sasnauskas.
Prieš 12 metų „Snieguolę ir septynis nykštukus“ pastatė baletmeisteris Jurijus Smoriginas. Trejetą pastarųjų metų spektaklis nebuvo rodomas, todėl dabar atgimė naujomis spalvomis, naujais artistų veidais. Atnaujintame pastatyme, be A.Krasauskaitės, debiutuoja ir Jolanta Milčienė (Karalienė), Mantas Černeckas (Ragana). Taip pat šoka trupės senbuviai – Ričardas Jankevičius (Princas), Gintaras Kistienas (Girininkas) bei kiti artistai.
„Šiame spektaklyje yra visko, kas patinka vaikams: ir nykštukai, ir Ragana, ir Karalienė ir be abejonės – Snieguolė“, – apibendrino V.Sasnauskas.
„Stebuklų valanda“ su Kalėdų Seneliu
Uostamiesčio Muzikiniame teatre laukiama ir Kalėdų Senelio. Nuo gruodžio 19 d. iki 28 d. jis vis apsilankys po muzikinės pasakos „Stebuklų valanda“. Šiuo nauju spektakliu norima ypatingai pradžiuginti mažuosius žiūrovus. O jame vaikų labiausiai mėgstamų pasakų herojai susitiks Karaliaus puotoje bei drauge su žiūrovais lauks stebuklo – galimybės nukeliauti į išsvajotą pasakų pasaulį.
Anot spektaklio scenarijaus autoriaus ir režisieriaus Alvydo Vizgirdos, gražiausioms metų šventėms jis norėjo sukurti pačią įdomiausią ir jautriausią pjesę. Ar pavyko, spręs žiūrovai, tačiau spektaklis išties spalvingas, pilnas teatrinių efektų, šviesų. Jame skamba dainos, daug šokių, vaidina net garsus pantomimos meistras Aleksas Mažonas, taip pat du kojūkininkai. „Stebuklų valandą“, suvieniję kūrybines pajėgas, stato Klaipėdos muzikinis ir Pilies teatrai.
Paskutinis metų akordas – „Traviata“
Prieš pat Kalėdas tradiciškai publika į Klaipėdos muzikinį teatrą kviečiama pasižiūrėti vieną populiariausių J.Strausso operečių „Vienos kraujas“, tuoj po Kalėdų – taip pat žiūrovų pamėgtą vokalinį ir choreografinį spektaklį „Štrausianą“ pagal J.Strausso muziką, o paskutinius du metų vakarus palydėti su legendine G.Verdi’o „Traviata“ ir Lietuvos operos žvaigždėmis Ona Kolobovaite bei Audriumi Rubežiumi. Naujametėje „Traviatoje“ taip pat dainuos visas būrys Klaipėdos muzikinio teatro solistų – Mindaugas Rojus, Artūras Kozlovskis, Dalia Kužmarskytė, Svetlana Konstantinova ir kiti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė skulptorius J. Lebednykas
Antradienį mirė lietuvių skulptorius Juozas Lebednykas. Jam buvo 77-eri. ...
-
Klaipėdoje gimė nauja legenda: meno kūrinys ir personažas – greta
Klaipėdoje gimė nauja legenda – prie pastato sieną puošiančios freskos dažną dieną stovi jos herojus ir drauge su savo augintiniais atkartoja meno kūrinio siužetą. Taip klaipėdiečiai susipažįsta su režisieriumi Virginijumi Vy&scaron...
-
Vilniuje atidarytas pirmasis kultūrinis baras
Vilniuje antradienį atidarytas pirmasis kultūrinei veiklai skirtas baras-dainykla „Estradà“, vakare čia vyks diskusija apie įstaigos veiklą ir nemokamas koncertas. ...
-
Naujajame Vilniaus senojo teatro sezone – daugiakalbiai spektakliai, žanrų įvairovė
Naujajame Vilniaus senojo teatro sezone daugės lietuvių ir kitų kalbų, atsiras operos ir šokio spektaklių. ...
-
Septintasis festivalis „Camino de Fluxus“: nuo Parodos gatvės Kaune iki Atlanto gelmių4
Nuo ką tik gimusio Jurgio klyksmo pro Parodos g. 1 namų langus, pirmųjų FLUXUS manifesto žodžių iki į Atlanto vandenyno gelmes nugrimzdusių Jurgio pelenų – rugsėjo 18–21 dienomis Kauno menininkų namų (KMN) organizuojamas artisti&scaron...
-
Mirė žymus libaniečių rašytojas E. Khoury, jam buvo 76-eri1
Sekmadienį Beirute mirė žymus Libano rašytojas ir dėstytojas Eliasas Khoury, garsėjęs kaip palestiniečių teisių gynėjas, pranešė Libano žiniasklaida. Jam buvo 76-eri. ...
-
Nacionalinio muziejaus vadovė: Europos meno institucijos domisi K. Varnelio eksponavimu
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė sako, kad pristačius lietuvių išeivijos kūrėjo Kazio Varnelio kūrybą Pompidou centre Paryžiuje, kiti Europos muziejai domisi galimybėmis eksponuoti šio menininko darbus. ...
-
Seime – aistros dėl balandžio 15 d.: siūlo minėti ne Kultūros, o Pasaulinę meno dieną2
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias balandžio 15-ąją minėti Pasaulinę meno dieną. ...
-
Sostinėje – tarptautinis romų kultūros festivalis9
Vilniuje sekmadienį vyksta tarptautinis romų kultūros festivalis „Gypsy fest“. ...
-
Pompidou direktorius mato Rytų grėsmę, tačiau pažymi istorinį Rusijos ir Ukrainos artumą
Pompidou meno ir kultūros centro direktorius Xavieras Rey (Ksavjeras Rė) sako, kad prancūzų jausmai Rusijai negali būti tokie patys kaip su ja besiribojančių valstybių, tačiau visai Europai kylanti grėsme yra „giliai įsisąmoninta“. ...