- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gegužės 7-ąją tradiciškai bus minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šiandien dažnai girdime, jog lietuvių kalbai vėl iškilęs pavojus išnykti, tik šį kartą tam įtakos turi ne vienokios ar kitokios politinės jėgos bei oficialūs draudimai, bet mūsų pačių elgesys: pernelyg dažnas anglicizmų ir kitų svetimybių vartojimas, lietuviškų rašmenų vengimas naudojantis IT technologijomis ir panašiai. Kyla natūralus klausimas: ar mus šiandien suprastų didysis lietuvių kalbos patriarchas, bendrinės kalbos normintojas Jonas Jablnoskis? O kaip skambės lietuviškas žodis dar po šimto metų?
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė atkreipia dėmesį, jog lietuvių kalba – viena iš mažiausiai pakitusių indoeuropiečių kalbų, štai kodėl prancūzų kalbininkas A. Meillet (Mejė) XX amžiaus pradžioje yra pasakęs, kad tie europiečiai, kurie norėtų išgirsti, kaip kalbėję jų protėviai, turėtų paklausyti lietuvio valstiečio kalbos. „Galbūt ne tokią sparčią raidą lėmęs palyginti sėslus baltų genčių gyvenimas toli nuo pagrindinių tautų kraustymosi kelių, vietovėse, kurias ilgą laiką sunkiai pasiekdavo civilizacijos naujovės. Štai kodėl lietuvių kalba yra tokia įvairi – mažame plote turime išlaikę tiek daug tarmių, o iš šnekos savitumo buvę galima skirti gretimų kaimų ar parapijų žmones. Beje, ir mūsų senoji literatūra labai įvairi, nes rašyta tarmėmis, juk bendrinė kalba įsitvirtinusi tik XX amžiuje. Taigi prieš šimtą metų Lietuvoje tik formavosi bendrinė kalba, o daugelis kalbėjo tarmiškai. Žinoma, šiuo metu kalbos pokyčiai gerokai spartesni – nauji žodžiai, terminai pasiekia mus iš karto, ypač jei patenka į globalią skaitmeninę informacijos erdvę, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje ar kokia kalba jie sukurti. Lėčiau kinta kalbos sistemos dalykai, taigi protėviai dabartinės lietuvių kalbos greičiausiai nesuprastų ne dėl kitokios gramatikos, bet dėl naujų žodžių gausos. Tą patį galima pritaikyti ir ateičiai – technologijos taip greitai kinta, kad sunku pasakyti, kaip mūsų kalba skambės po šimto ar kelių šimtų metų. Juolab kad dauguma technologijų kol kas sukuriama ne Lietuvoje, taigi ir nauji dalykai pavadinami ne lietuviškais žodžiais“, – teigia D. Vaišnienė.
Į pastebėjimą, kad lietuvių kalba paskutinįjį dešimtmetį itin sparčiai liberalėja (ypač skyryba, kai kurių žodžių rašyba) ir ar tai nereikėtų laikyti pirmuoju kalbos nykimo ženklu, VLKK pirmininkė atsako, kad kalba yra gyva, nuolat kintanti. „Kalbos normų nustatymas yra labai susijęs su vartosenos pokyčiais. Žinoma, lengviau keisti leksikos dalykus, be to, stengiamasi naikinti kai kurias rašybos ir kitokias išimtis. Tačiau yra dalykų, kurie sudaro kalbos esmę ir jų neapgalvotas keitimas gali padaryti didelės žalos, nes negalima ardyti nuoseklios ir griežtos sistemos. Taigi lietuvių kalbai reikalingos ir nosinės raidės, ir kiti lietuviški rašmenys, kuriuos taip dažnai pamirštame rašydami trumpąsias žinutes ar komentarus internete. Kita vertus, galimybė skaitmeninėje terpėje vartoti lietuviškus rašmenis atsirado ne taip ir seniai, iš pradžių tai buvo neįprasta, nepatogu. Dabar dauguma Lietuvą pasiekiančių technologijų jau yra pritaikytos mūsų rinkai, taigi vargu ar begalima pasiteisinti, kad „šveplai“ rašoma. Nors lietuvių emigracijos mastai nemažėja, smagu girdėti, skaityti spaudoje, kad dauguma į kitas šalis išvykusių žmonių stengiasi puoselėti ir saugoti savo gimtąją kalbą, kad su savo vaikais kalba lietuviškai, leidžia juos į lituanistines mokyklas“, – tvirtina D. Vaišnienė. Anot jos, labiausiai kalbą saugo ir stiprina teigiamas žmonių požiūris į savo gimtąją kalbą.
Vargu ar kas paneigs, jog požiūris į kalbą ir tinkami kalbiniai įgūdžiai formuojasi vaikystėje. „Vaikai, jaunimas – labiausiai pagaulus naujovėms, madai. O kodėl madinga negali būti kalbėti švaria taisyklinga lietuvių kalba? Brandindami šią idėją prieš šešerius metus moksleivius paraginome dalyvauti nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“ ir pabandyti prakalbinti kompiuterius lietuviškai. Kad sumanymas buvo vykęs, rodo didėjantis konkurso dalyvių skaičius. Akivaizdu, kad moksleiviams smagu ir įdomu mokymosi procese panaudoti šiuolaikines informacines technologijas: kompiuterius, išmaniuosius telefonus“, – teigia konkurso „Švari kalba – švari galva“ sumanytojos, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimančios bendrovės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Pasak R. Špukienės, itin džiugu, kad nuo jų iniciatyvos nenusigręžė, priešingai, noriai ją palaiko valstybinės institucijos – Švietimo ir mokslo ministerija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Vertindama pirmiau išvardytus intensyvius lietuvių kalbos pokyčius, kuriuos kai kurie linkę traktuoti kaip kalbos nykimo ženklą, R. Špukienė teigia, kad kalba neišvengiamai turi prisitaikyti prie pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo, visuotinės globalizacijos procesų. Ji privalo persikelti į skaitmeninę erdvę. „Mums, skirtingai nei Vakarų šalims, dar labai trūksta internete laisvai prieinamų žodynų, skaitmeninių archyvų, balso atpažinimo programų, kitų sistemų bei įrankių. Visi šie dalykai reikalingi ir valdžios įstaigoms, ir verslo įmonėms, ir mokslininkams, ir visiems smalsiems žmonėms. Juk dėl skaitmeninių kalbos priemonių nemažai tiek mokslo, tiek verslo darbų vyksta sparčiau ir sklandžiau“, – sako R. Špukienė.
Pasakodama apie nacionalinį moksleivių konkursą „Švari kalba – švari galva“, R. Špukienė tvirtina, kad jis – maža, bet svari dalis to, ką galima padaryti lietuvių kalbos naudai. Šis konkursas – puikus kalbos ir šiuolaikinių technologijų draugystės pavyzdys.
Šeštą kartą rengtame nacionaliniame konkurse savo lietuvių kalbos žinias pasitikrinti panoro daugiau nei aštuoni tūkstančiai 6–10 klasių moksleivių iš visos Lietuvos. Šiemet aktyviausi konkurso dalyviai buvo aštuntokai, jų skaičius peršoko 1970. Aktyviausia mokykla jau antrus metus išlieka Kauno Vyturio katalikiška vidurinė – konkurso pirmajame etape dalyvavo 247 jos mokiniai, tik dviem dalyviais mažiau – iš Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos.
Jau kitą savaitę, gegužės 2d., Vilniaus kooperacijos kolegijos kompiuterių klasėse vyks konkurso „Švari kalba – švari galva“ II etapas. 25 testo užduotims atlikti bus skirta 30 minučių. Atsakydami į testo klausimus, mokiniai galės naudotis visomis kompiuteryje esančiomis priemonėmis: žodynais, internetu, „Tildės Biuro“ programine įranga ir kt. Tą pačią dieną 15.00 val. Seime tradiciškai bus apdovanoti konkurso nugalėtojai. Laureatus – mokinius ir jų lietuvių kalbos mokytojus – pasveikins renginio globėja Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kosmose – įtampos akimirkos: vykdoma gelbėjimo operacija2
Į tarptautinę kosminę stotį atvyko kompanijos „SpaceX“ erdvėlaivis, į stotį atskraidinęs vieną astronautą iš Jungtinių Valstijų ir vieną – iš Rusijos. ...
-
Ar dirbtinis intelektas kada nors laimės Nobelio premiją?8
Dirbtinis intelektas (DI) jau dabar keičia įvairias pramonės šakas – nuo bankininkystės ir finansų iki kino ir žurnalistikos, o mokslininkai tyrinėja, kaip DI gali sukelti revoliuciją jų srityse ar net laimėti Nobelio premiją. ...
-
ES aiškinasi, kaip skaitmeninės platformos rekomenduoja turinį vartotojams1
Europos Sąjunga (ES) išreiškė susirūpinimą dėl „Snapchat“, „TikTok“ ir „YouTube“ skelbiamo žalingu laikomo turinio ir trečiadienį paprašė šių skaitmeninių platformų pateikti daugiau in...
-
Sąmokslas: „Epic Games“ padavė į teismą „Google“ ir „Samsung“
Kompiuterinio žaidimo „Fortnite“ kūrėja „Epic Games“ pirmadienį paskelbė padavusi į teismą technologijų milžines „Google“ ir „Samsung“, kaltindama jas neteisėtu sąmokslu blokuojant konkurenciją &bdquo...
-
Airija „Metai“ skyrė 91 mln. eurų baudą už ES duomenų privatumo pažeidimus2
Airijos reguliavimo institucija, padedanti prižiūrėti Europos Sąjungos (ES) duomenų privatumą, penktadienį pranešė, kad „Facebook“ savininkei „Meta“ skyrė 91 mln. eurų baudą už slaptažodžių saugumo pažeidimus. ...
-
Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse genų terapijos centras
Biotechnologijų ir farmacijos grupė „Northway“ Vilniuje oficialiai atidarė 50 mln. eurų vertės pirmąjį Baltijos šalyse genų terapijos centrą „Celltechna“. ...
-
Iš TKS į Žemę grįžo „Sojuz“ kapsulė su dviem rusais ir viena amerikiete4
Kazachstane pirmadienį nusileido kapsulė „Sojuz“ su dviem rusais ir viena amerikiete. ...
-
Pranešimų gavikliuose – bombos: ar telefonai, kuriais naudojamės, irgi gali sprogti?19
„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis paaiškino, kas yra tie „peidžeriai“ ir kam jie buvo naudojami. Taip pat jis teigia, kad technologiškai sprogimas įmanomas tik įmontavus sprogstamosios medžiagos ...
-
Kibernetinio saugumo krizė Lietuvoje: nulaužtos sistemos ir pavojus kiekvieno asmens duomenims13
Programišiai nė neslepia, kad turi informacijos apie kiekvieną iš mūsų. Dėl nutekintų duomenų, žinomi daugumos žmonių slaptažodžiai, sveikatos istorijos. ...
-
„iPhone 16“ išankstinių pardavimų statistika: populiarumo viršūnėje – prabangūs modeliai6
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pradėjo „Apple“ gerbėjų su nekantrumu lauktų „iPhone 16“ flagmanų pardavimus. Išankstinės prekybos metu išryškėjo pirmosios tendencijos – daugiausi...