- Viktorija Smirnovaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Greitu metu Lietuvos savivaldybėse atsiras daugiau psichologinės ir emocinės pagalbos priemonių, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Edgaro Diržiaus, pokyčiai vykdomi kompleksiškai, plečiant psichologinės sveikatos specialistų paslaugų tinklą visoje Lietuvoje.
„Lietuvoje yra diegiamos bendruomeninės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat turime gydymo bendruomenėje komandas, kurios galės atvykti pas žmones. (...) Plečiame ir dienos stacionarų paslaugas, kas reiškia, kad mažės įprasto stacionaro vietų, bet daugės stacionarų, kur žmonės gali atvykti ir gauti pagalbą dienos metu“, – psichikos sveikatai skirtoje konferencijoje žurnalistams trečiadienį teigė E. Diržius.
„Planuojame sukurti ir vakarinius stacionarus žmonėms, kurie yra dirbantys – jų kontekste bus planuojama ir psichologinė, ir socialinė pagalba bei, jei reikia, psichiatro konsultacijos. Einame nuo modelio, orientuoto tik į psichiatrą, ir plečiame konsultantų spektrą“, – teigė ministro patarėjas, pažymėdamas, jog dauguma pokyčių kol kas buvo bandomojo pobūdžio ir daugumą regionų pasieks artimiausiais metais.
Pasak E. Diržiaus, greitai savivaldybėse taip pat atsiras daugiau ambulatorinių psichikos sveikatos paslaugų. Be to, tobulinamos ir vaikų bei paauglių psichologinės pagalbos teikimo galimybės ugdymo įstaigose.
„Esame tikri, kad psichikos diagnostikos artimiausiais metais tik daugės, nes didėja šių paslaugų prieinamumas, žmonės kreipiasi į specialistus drąsiau, atviriau“, – sakė E. Diržius.
Kaip skelbia SAM, papildomos paslaugos, skirtos psichikos sveikatos stiprinimui ir prevencijai, ministerijos iniciatyva Lietuvoje teikiamos nuo 2020-ųjų metų. Tai daroma ministerijai įgyvendinant 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Sveikata“.
Remiantis šiomis praktikomis, padėtas pagrindas Šeimų lankymo, Emocinės gerovės konsultantų, ugdymo įstaigų sveikatos kabinetų atnaujinimo programoms bei Jaunimui palankioms sveikatos priežiūros paslaugoms, nurodo ministerija.
PSO biuro Lietuvoje vadovė: mažėja paauglių ir jaunų žmonių pasitenkinimas gyvenimu
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuro Lietuvoje vadovės Ingridos Zurlytės, tarptautinių tyrimų, kuriuose dalyvauja ir Lietuva, rezultatai rodo, kad po pandemijos ženkliai mažėjo vaikų ir jaunų žmonių pasitenkinimas gyvenimu ir optimistiškas ateities vertinimas.
„Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas, kuriame dalyvauja ir Lietuva, 2021–2022 metų duomenimis, rodo, kad jaunų žmonių gerovė per paskutinius 4 metus sumažėjo. Pavyzdžiui, pasitenkinimas gyvenimu mažėjo, lyginant su 2018 metais, o puikiai savo psichikos sveikatą vertino taip pat mažiau paauglių. Tokios tendencijos ypač ryškios tarp mergaičių“, – žurnalistams teigė I. Zurlytė.
„Būtent merginos ir moterys yra vienos iš pažeidžiamiausių psichikos sveikatos srityje. (...) (Dažnai taip nutinka – ELTA) dėl moterų vaidmenų, pareigų gyvenime ir tam tikros nelygybės, vis dar esančios mūsų visuomenėje užimtumo ir pajamų prasme. Dėl ko moterys nėra visai lygiateisės su vyrais. Visa tai, galų gale, atsiliepia ir psichikos sveikatai“, – akcentavo I. Zurlytė.
Pasak specialistės, ypač ženklus neigiamas pokytis jaunų žmonių psichikos sveikatos vertinime įvyko po Covid-19 pandemijos.
„Pandemija, deja, ypač pablogino jaunų žmonių psichikos sveikatą. Greita duomenų peržiūra, kurią atliko PSO kolegos, parodė, kad 64 proc. jaunų žmonių Europos Sąjungoje žymi žemą psichinės gerovės lygį. Mažiau nei pusė jaunų žmonių optimistiškai žiūri į ateitį. Savižudybių ir savižalos kai kuriose šalyse daugėja, ypač tarp jaunų žmonių“, – teigė I. Zurlytė.
„Jaunų žmonių psichikos sveikata yra labai stipriai susijusi su tuo, ar jaunas žmogus turi darbą, būstą, saugią aplinką. Nes mažas pajamas ar skurdesnę aplinką turintys jaunuoliai ir jaunuolės, nustatyta, kad turi 2 kartus daugiau rizikų turėti psichikos sveikatos sutrikimų“, – sakė PSO atstovė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad gyvenimu vis mažiau pasitenkinę yra ir mokyklinio amžiaus paaugliai.
„Kalbant apie moksleivių psichikos sveikatos tyrimą, kuriame dalyvauja 44 šalys, tarp kurių – ir Lietuva. (...) Tiriami 11, 13 ir 15 metų vaikai ir, deja, teigiamai savo sveikatą vertinančių paauglių mažėja, kaip ir pasitenkinimas gyvenimu, savęs vertinimas, supratimas ar pajautimas, kad paaugliai gali susidoroti su tam tikrais gyvenimo iššūkiais“, – pažymėjo I. Zurlytė.
Todėl, reaguodamos į psichikos sveikatos iššūkius, 53 PSO Europos regiono biuro valstybės priėmė veiksmų programą psichikos sveikatos srityje iki 2025-ųjų metų, pažymi I. Zurlytė.
„Prioritetinės kryptys – psichikos sveikatos paslaugų transformacija, integracija į pasirengimo ekstremalioms situacijoms valdymą, psichikos sveikatos stiprinimas ir apsauga viso gyvenimo eigoje“, – teigė specialistė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima5
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti1
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis2
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...
-
Liko trešnių ar vyšnių kauliukų? Prašo pagelbėti vaikams6
Socialiniuose tinkluose it virusas plinta prašymas neišmesti trešnių ir vyšnių kauliukų. Juos galima atiduoti terapeutui ir gydomųjų masažų specialistui Robertui Gorskiui. Iš jūsų dovanotų kauliukų, anot vyro, bus ...
-
Kaune atidaryti du medicinos objektai: naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui13
Lietuvoje pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriam...
-
Įgėlė bitė, įkando gyvatė, įsisiurbė erkė? Įvardijo, kurioms liaudies priemonėms reikia tarti „ne“6
Greitosios pagalbos medikai pastebi, kad ne visi gyventojai žino, kaip elgtis įgėlus bitei, įsisiurbus erkei ar įkandus gyvatei. Sulaukus paprastos bitės įkandimo lemtingos gali būti ir minutės. Taip neseniai nutiko vienam mažamečiui Vilniuje. ...
-
Itin svarbią radiologijos technologo specialybę įgiję absolventai įsidarbina vos pabaigę studijas3
Straipsnis trumpai: – Radiologijos technologas atlieka plataus spektro radiologinius diagnostinius tyrimus: rentgeno, kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), angiografijos, branduolinės medicinos. &nd...