Lapkritis – progų paišlaidauti arba sutaupyti mėnuo

Atrodo, Juodasis penktadienis kasmet pradedamas vis anksčiau, o įvairios lapkričio mėnesio akcijos trunka vis ilgiau. Pastarųjų metų statistika rodo, kad net ir ekonominė įtampa pernelyg nevaržo vartotojų įpročių, priešingai – tikėtina, kad šiemet Juodojo penktadienio pardavimai šoktelės dar aukščiau nei pernai. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad spontaniški pirkiniai ištuštins piniginę, o naudos suteiks mažai.

Siunčiasi iš kitų šalių

Šiemet pirmieji Juodojo penktadienio išankstiniai pasiūlymai bent jau elektroninėje erdvėje užgriuvo vos prasidėjus lapkričiui. Viengungių diena, Juodasis penktadienis, Kibernetinis pirmadienis – šį mėnesį progos paišlaidauti tiesiog keičia viena kitą.

Pasak VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros doc. dr. Kamilės Taujanskaitės, natūralu, kad dar prieš prasidedant Juodajam penktadieniui prekybininkai stengiasi informaciją apie būsimas nuolaidas paskleisti kuo anksčiau ir kuo plačiau. Taip tikimasi patraukti pirkėjų dėmesį ir paskatinti pardavimą. Be to, pardavimo apimtis šiomis dienomis išauga ne tik fizinėse prekybos vietose, bet ir elektroninėse parduotuvėse.

„Tokios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, 2022 m. CNBC duomenimis, įprastą dieną pardavimo internetu apimtis JAV siekia apie 2–3 mlrd. dolerių, o Juodojo penktadienio metu išauga net iki 11 mlrd. dolerių“, – pasakoja doc. dr. K. Taujanskaitė.

„Remiantis pastarųjų dešimties metų statistiniais duomenimis (Adobe Analytics), pastebima, kad Juodojo penktadienio metu pardavimo apimtis tik auga. Pavyzdžiui, 2013 m. elektroninio pardavimo apimtis siekė 1,9 mlrd. dolerių, o 2022 m. – jau 9,1 mlrd. dolerių. Tad labai tikėtina, kad augimo tendencija laikysis ir šiemet. Vis dėlto norėtųsi tikėti, kad pirkimo procesas kuo toliau, tuo labiau bus apgalvotas ir suderintas su esamomis asmens finansinėmis galimybėmis“, – pabrėžia ji.

Pirkėjai pastaruoju metu iš tiesų vis išmanesni, yra linkę lyginti kainas skirtingose prekybos vietose ir ieškoti pigiausios alternatyvos. „Dėl puikiai išvystytų IT technologijų jau senokai yra gan paprasta norimą prekę parsisiųsti ne tik iš kitos šalies, bet ir iš kito žemyno elektroninių parduotuvių. Tad pardavėjams tenka pasitelkti išmonę, kaip pritrauktų pirkėjų dėmesį. Be to, pirkėjai, žinodami apie būsimą nuolaidų dieną, yra linkę palaukti ir norimą prekę nusipirkti pigiau, su nuolaida“, – pastebi vartotojų elgsenos ekspertė.

Praktika: doc. dr. K. Taujanskaitė sako, kad nuolaidos beveik visuomet skatina vartojimą ir dažnai lemia impulsyvius pirkinius, tačiau yra ir kita pusė – jei pirkinys gerai apgalvotas, sulaukus nuolaidos tai tampa tikru laimikiu. / S. Bernoto nuotr.

Pirk dabar, mokėk vėliau

Juodasis penktadienis siejamas su JAV, čia jis tradiciškai įvyksta kitą dieną po Padėkos dienos. Ji minima ketvirtą lapkričio ketvirtadienį, šiemet tai bus lapkričio 23-ioji. Dabartinės tendencijos rodo, kad pastaruosius kelerius metus pardavimo apimtis per Juodąjį penktadienį stipriai išaugo ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Kartu pastebima, kad po pandemijos vartotojų elgsena pradėjo keistis.

„Populiarėja galimybė pirkti išsimokėtinai ir norimą daiktą turėti dabar, o atsiskaityti vėliau (angl. Buy now, pay later). Be to, suaktyvėjo personalizuota rinkodara, kuri reiškia, kad atitinkamo prekės ženklo reklama ir žinutė formuojama ją siejant su konkrečių klientų interesais, demografiniais rodikliais ir pirkėjų elgsena. Kai naudojama suasmeninta rinkodaros strategija, žmonės jaučiasi taip, lyg ši žinutė yra skirta būtent jiems, ir tokie veiksmai paskatina vartojimą“, – pasakoja dr. doc. K. Taujanskaitė.

Apytiksliai net 60 proc. žmonių gailisi pirkinių, kuriuos pirko Juodojo penktadienio metu.

„Remiantis duomenimis iš JAV rinkos, daugiausia pastaruoju metu per Juodąjį penktadienį parduodama vaikiškų žaislų, elektronikos prekių, kompiuterių, sporto reikmenų, knygų, juvelyrinių dirbinių. Remiantis Shopify.com duomenimis, per vieną minutę Juodojo penktadienio metu yra parduodama prekių už 3,5 mln. dolerių, taip pat auga vidutinė vieno užsakymo suma: nuo 100 iki 102 dolerių, o prekės nuolaidos vidurkis pasaulyje siekia apie 25 proc. nuo pradinės kainos“, – teigia ji.

Norisi, bet ar reikia?

Žvelgiant į skaičius, tarsi peršasi išvada: persisotinusių pirkėjų emocijas vis dar įmanoma stimuliuoti nuolaidomis, o pirkti akcijų metu – vis dar madinga, nepaisant fakto, kad Vakarų visuomenės plaukia ant tvarumo ir įvairių socialinių problemų bangos. „Kiekvienas žmogus visuomet turi poreikių, kuriems patenkinti yra perkamos įvairios prekės. Tad tokių akcijų metu pirkėjai, tikėtina, vis tiek bus linkę bent kažką įsigyti, nepaisant besikeičiančių ekonomikos sąlygų“, – sako doc. dr. K. Taujanskaitė.

„Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad pirkti reikėtų tai, ko iš tiesų tuo momentu arba greitu metu reikės, o ne pasiduoti spontaniškumui ir pirkti dėl to, kad pasitaikė puiki nuolaida. Kainos sumažėjimo paskatinti spontaniški pirkiniai gali duoti priešingą efektą – ištuštinti piniginę, o naudos suteikti mažai. Tyrimų duomenys rodo, kad apytiksliai net 60 proc. žmonių gailisi pirkinių, kuriuos pirko Juodojo penktadienio metu“, – dalijasi finansinio raštingumo ekspertė.

Tačiau galima žiūrėti ir iš kitos pusės: jeigu pirkinys yra planuotas, apgalvotas ir jo tikrai reikia, tai pirkimas yra netgi sveikintinas, nes tokių akcijų metu tikrai yra galimybė reikiamą daiktą nusipirkti pigiau.

„Nuolaidos beveik visuomet skatina vartojimą. Ekonomikos teorijose dažnai yra aprašomas klasikinis pavyzdys, kai verslui mažinant kainas yra galimybė padidinti pardavimą. Pavyzdžiui, akcija picerijoje: „Pirk vieną picą ir antrą gausi nemokamai!“. Antros picos veikiausiai norėsite mažiau nei pirmosios, tad kažin ar pirksite antrąją – nebent kaina būtų mažesnė. Tikėtina, kad pamatęs nuolaidą, žmogus greičiausiai ja susigundo, nusiperka ir picą parsineša namo, tačiau iš karto nesuvalgo. Mažesnė kaina arba nuolaida suteikia galimybę nusipirkti daugiau. Tik klausimas, ar to iš tiesų reikia“, – akcentuoja doc. dr. K. Taujanskaitė.

Anot jos, nauda, vertė ir kaina – trys skirtingi dalykai. „Nauda – kiek naudos ir pasitenkinimo gauna vartotojas, nusipirkęs konkretų pirkinį. Tai labai subjektyvus veiksnys, kuris neturi bendro kiekybinio mato. Vertė – tai daikto kokybinės savybės, kurios yra gaunamos kartu su pirkiniu, o kaina – tai pinigų skaičius, kuris yra sumokamas. Dažnai atrodo, kad aukšta kaina tarsi sukuria didesnę vertę. Tačiau taip yra ne visada. Pirkinys iš tiesų gali būti labai vertingas, bet ar reikalingas ir naudingas? Jei ne, tuomet ir kaina su žymia nuolaida nieko nereiškia“, – sako vartotojų elgsenos ekspertė.

Pirkinys iš tiesų gali būti labai vertingas, bet ar reikalingas ir naudingas? Jei ne, tuomet ir kaina su žymia nuolaida nieko nereiškia.

Pirmiausia – būtinieji poreikiai

Pasak doc. dr. K. Taujanskaitės, vartojimas visada siejamas su norais, poreikiais ir galimybėmis. „Žmogaus norai yra begaliniai, o jų realizavimą dažnai riboja finansinės galimybės. Todėl norus beveik visada tenka riboti, juos susiaurinant iki konkrečių poreikių, kuriems patenkinti turimi finansiniai ištekliai būtų pakankami“, – sako ji.

Jos vertinimu, suaktyvėjusi elektroninė prekyba netgi gali prisidėti prie to, kad pirkimo procesas būtų tikslingesnis ir, tikėtina, labiau apgalvotas. „Šiuo laikotarpiu, kada ekonomika pereina į lėtėjimo stadiją, o kainos vis dar gana aukštos, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais, tad sumažėjo jų finansinės galimybės pirkti. Pastaruoju metu žmonės linkę pirmiausia patenkinti būtinuosius poreikius ir mažinti nebūtinąsias išlaidas“, – primena ekspertė.

Bemaž kasmet girdime, kad tokiomis progomis prekybininkai pakelia kainas, o vėliau su įvairiomis akcijomis sumažina jas ir taip grįžta prie realios pirminės kainos. Doc. dr. K. Taujanskaitės teigimu, tokių situacijų vis dar pasitaiko, tačiau tiek prekybininkai, tiek vartotojai tampa sąžiningesni vieni kitų atžvilgiu.

„Prekybininkai puikiai supranta, kad šiuolaikiniai pirkėjai yra pastabūs ir tokius dalykus, kaip norimos prekės kaina, įsimena. Tad bet koks bandymas manipuliuoti kainos kaitaliojimu sukuria nepasitikėjimą, kurio savo reputaciją branginantys profesionalūs prekybininkai stengiasi vengti“, – sako ji.


Kilmės istorijos

Pirmasis užfiksuotas termino „Juodasis penktadienis“ pavartojimas buvo taikomas ne kalėdine nuotaika kvepiančiam apsipirkimui po Padėkos dienos, kaip įprasta manyti šiandien, o finansinei krizei apibūdinti: konkrečiai, JAV aukso rinkos žlugimui, kuris įvyko 1869-ųjų rugsėjo 24 d.

Du žinomi negailestingi Volstrito finansininkai Jay’us Gouldas ir Jimas Fiskas susimokė, kad supirktų kuo daugiau šalies aukso, taip tikėdamiesi pakelti jo kainą ir vėliau parduoti už stulbinamą pelną.

Tą rugsėjo penktadienį sąmokslas buvo galutinai išaiškintas, tai privedė prie akcijų rinkos kryčio ir visų – nuo Volstrito baronų iki ūkininkų – bankroto.

Tačiau tolesnė Juodojo penktadienio istorija, kaip manoma, iš tiesų susijusi su Padėkos diena ir po jos vykusiu didžiuoju apsipirkimu, todėl kartu ir su JAV mažmenininkais. Yra versija, kad po ištisus metus nuostolingai veikusių parduotuvių kitą dieną po Padėkos dienos prekybininkams pagaliau pavyko uždirbti įspūdingų pelnų, mat šventiškai nusiteikę pirkėjai už prekes su nuolaidomis išleido daugybę pinigų.

Taip iš ilgą laiką raudona spalva mažmenininkų buhalterijos knygose žymėtų nuostolių penktadienis po Padėkos dienos pagaliau atnešė pelno, kuris anuomet buvo išskiriamas juoda spalva.

Tačiau yra ir daugiau Juodojo penktadienio kilmės versijų. Viena iš jų sako, kad praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Filadelfijos miesto policija vartojo šį terminą apibūdindama chaosą, kildavusį kitą dieną po Padėkos dienos, kai priemiesčių pirkėjų ir turistų minios užplūsdavo miestą prieš tuo metu kasmet vykdavusias dideles JAV kariuomenės ir karinio jūrų laivyno futbolo rungtynes.

Filadelfijos policininkai ne tik negalėjo pasiimti laisvadienio, bet ir turėjo dirbti itin ilgomis pamainomis, nes teko dorotis su didesnėmis žmonių miniomis ir eismu. Parduotuvių vagys taip pat mėgindavo pasinaudoti chaotiška situacija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių